Baudžiamosios teisės principai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Baudžiamosios teisės principai – pamatinės normų, kuriomis uždraudžiamos veikos ir įvardijamos nusikalstamomis, ir kuriomis nustatomos neigiamos sankcijos už tų veikų padarymą, nuostatos, principai.

Baudžiamosios teisės normos grindžiamos įvairiomis vadovaujančiomis nuostatomis. Išskiriami bendrieji ir specialieji baudžiamieji teisiniai principai. Bendrieji teisės principai laikomi kartu ir baudžiamosios teisės (kaip ir kitų teisės šakų) principais, kadangi galioja visoms teisės šakoms.

Bendrieji :

Teisingumo principas.|
Atsakomybės individualizmo principas. (54 BK straipsnis)
Šanso principas. (55)
Nukentėjusiojo nuožiūros principas.

Specialieji principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausiais specialieji baudžiamosios teisės principais yra šie

Nullum crimen sine lege – nėra nusikalstamos veikos be įstatymo;

Nullum poena sine lege – nėra bausmės be įstatymo;

Nullum crimen sine culpa – nėra nusikalstamos veikos be kaltės;

Non bis in idem – už tą pačią veiką du kartus nebaudžiama;

Ultima ratio – paskutinė priemonė socialiniams santykiams reguliuoti (kraštutinė priemonė) ;