Nulla poena sine lege

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nėra bausmės be įstatymo, nėra (teisinės) atsakomybės be (teisinio) pagrindo (lot. nulla poena sine lege) - teisės principas, pagal kurį draudžiama taikyti baudžiamąsias sankcijas, nenumatytas įstatyme.

Principas buvo žinomas jau romėnų teisėje. II a. Ulpianas citavo savo veikaluose. Itin didelę reikšmę principas turi baudžiamojoje teisėje - bausmė galioja (ir gali būti paskirta) tik tuo atveju, jei ją už tam tikrą veiką numato (baudžiamasis) įstatymas (ne žemesnio lygmens teisės aktas).

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Principas įvairiomis formuluotėmis yra persmelkęs visą teisės sistemą. Abstrahuojant pamatinę nuostatą gali būti išvedama taisyklė - nėra (teisinės) sankcijos be teisės akto (įstatymo), t. y. norint kaltininkui pritaikyti kokias nors sankcijas, yra būtina, kad jos būtų numatytos kokiame nors teisės akte (įstatyme); nėra (teisinės) atsakomybės be (teisinio) pagrindo,- norint, kad asmuo atsakytų už savo veiką, būtina tam turėti teisinį pagrindą. Pavyzdžiui, teisės principas mokesčių teisėje yra žinomas kaip nullum tributum sine lege - nėra mokestinės prievolės (mokesčio) be įstatymo.

Šis teisės principas galutinai buvo išplėtotas vokiečių baudžiamosios teisės mokslininko Feuerbacho Paulo Johanno (Paul Johann Anselm Ritter von Feuerbach)(1775-1833). Jis šį principą išnagrinėjo remdamasis Čezarės Bekarijos Dei delitti e delle pene (1764). Pagrindiniai šio principo požymiai baudžiamojoje teisėje: 1. Teisinės analogijos taikymo draudimas. 2. Įstatymo galiojimo atgal draudimas. 3. Paprotinės teisės(lot. consuetudo) draudimas.

.

Įstatyme pirmą kartą šis principas buvo įtvirtintas 1787 m. Jozefiniškame (Jozefo) Baudžiamąjame įstatyme (Das Josephinische Strafgesetz (Allgemeines Gesetzbuch über Verbrechen und derselben Bestrafung, kurz: Josephina, Josefina oder StG 178), kuris galiojo nuo 1787 iki 1803 metų. Pavadinimas kilmė kildinama iš jį įvedusio kaiserio Jozefo II vardo.