Nulinė plokštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nulinė plokštė su surinkta schema
Skylių ir takelių išdėstymo pavyzdys

Nulinė plokštė (angl. veroboard, stripboard) – bandomųjų schemų montavimo būdas, tam naudojant bendros paskirties spausdintas schemas. Lietuviškas pavadinimas buvo naudojamas Vilniaus Universiteto fizikų.

Modeliavimui skirta plokštė paprastai turi kas 0,1 colio (2,54 mm) išgręžtų skylių tinklelį. Šis atstumas lygus atstumui tarp daugelio mikroschemų išvadų bei kai kurių jungčių kontaktų, todėl tokius elementus galima montuoti tiesiai ant plokštės. Skylės sujungtos nesudėtingu spausdintų takelių raštu, kurio dalys panaudojamos norimai schemai sudaryti. Tam trukdantys takeliai nesunkiai nutraukiami panaudojant 5 mm gražtą, specialų rankinį įrankį ar tiesiog peilį. Be pavyzdyje parodyto varianto su ištisiniais takeliais, būna plokščių kur takelis kas trys skylės nutrūksta (angl. tripad) ar netgi variantų kur visos skylės izoliuotos tarpusavyje (angl. perfoboard) ir turi tik aplinkinį metalo žiedelį detalės išvadui prilituoti.[1]

Detalių išvadai perveriami per skyles ir prilituojami kitoje pusėje (perteklinė išvadų viela vėliau nukerpama). Jei reikia naudoti paviršiniam montavimui skirtas detales, naudojamos plokštės su tokioms detalėms skirtais liežuvėliais. Saugant mikroschemas nuo litavimo metu neišvengiamo karščio, jos įstatomos į iš anksto prilituotus lizdus. Laidai paprastai arba irgi prakišami ir prilituojami kitoje pusėje, arba (ypač jei jie per stori) iš pradžių lituojami prie vėliau į plokštę įlituojamų metalinių strypelių (angl. veropins). Jei nenaudojamos mikroschemos, kai kada taikoma „stambesnė“ versija, kur skylės išdėstytos kas 0,15 colio (3,81 mm) ir yra didesnio skersmens.

Turint patyrimo, taip galima surinkti labai patikimą ir ilgaamžę konstrukciją, tinkamą, pavyzdžiui, judantiems modeliams. Tačiau darbo beveik neįmanoma automatizuoti, todėl serijinei gamybai šis montavimo metodas netinka. Skirtingai nuo bandomosios lentos, montuotojas čia turi būti labiau patyręs, nes reikia lituoklio karščiu nesugadinti ne tik detalių, bet ir pačios plokštės takelių. Bendra taisyklė yra lituoti ne ilgiau trijų sekundžių (jei nespėta – prieš vėl bandant leisti ataušti). Dėl karšto lituoklio ir aštrių įrankių šis metodas mažiau tinkamas vaikams mokyti.

Nors mėgėjų praktikoje įprasta nebereikalingas schemas ardyti ir daugumą dalių mėginti naudoti pakartotinai, tai pavyksta daug sunkiau nei dirbant su bandomąja lenta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. BusBoard Prototype Systems Ltd. "ST3U StripBoard Datasheet" Nuoroda tikrinta on 2010-10-20. Archyvuota kopija 2011-09-11 iš Wayback Machine projekto.


Elektronikos montavimo būdai

Kabantis montažas  | Nulinė plokštė | Bandomoji lenta | Spausdinta schema | Malkų metodas | Vielos vyniojimas | Skylinis montavimas | Paviršinis montavimas