Nukryžiavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nukryžiavimas

Nukryžiavimas (lot. crucifixio) – senovinė mirties bausmė. Auka vinimis prikalama prie didelio medinio kryžiaus per riešus ir pėdas, kur paliekama kankinamai mirčiai. (Krucifiksuose klaidingai vaizduojama, kad prikalama per plaštakas.) Kitas variantas – auka būdavo pririšama (metalinės vinys tuomet buvo pakankamai brangios).

Ši bausmė buvo plačiai praktikuojama Romos imperijoje, tačiau panašūs metodai buvo naudoti ir Persijoje. Romėnai nukryžiavimą naudojo iki 313 m., kai Romos imperijoje buvo įteisinta krikščionybė bei greitai tapo oficialia religija.

Pats garsiausias nukryžiuotas žmogus Jėzus Kristus – krikščionių mesijas. Todėl krucifiksas yra pagrindinis krikščionių simbolis. Tačiau gali būti, kad jo forma skyrėsi nuo dabar vaizduojamos. Vikiteka