Novus homo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Novus homo (arba: homo novus, dgs. novi homines, lot.naujas žmogus“) yra Senovės Romoje vartotas terminas, reiškiantis žmogų, kuris pirmasis savo šeimoje yra išrinktas į Senatą, ypač konsulu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal tradiciją Senato nariai ir konsulai būdavo tik patricijai. Kai plebėjai gavo teisę būti išrinktais į Senatą, jie buvo vadinami novi homines. Laikui bėgant novi homines tapo vis retesniu reiškiniu, nes kai kurios plebėjų šeimos įsitvirtino Senate ne blogiau už patricijus. Pirmojo Pūnų karo laikais buvo sencacija, jei novi homines būdavo išrenkami dvejus metus paeiliui (Gajus Fundanijus Fundulas 243 m. pr. m. e., Gajus Lutacijus Katulas 242 m. pr. m. e.). 63 m. pr. m. e. Markas Tulijus Ciceronas tapo pirmuoju novus homo per daugiau nei trisdešimt metų.

Vėlyvojo Romos respublikoje skirtumai tarp luomų buvo mažiau svarbūs. Konsulais tapdavo žmonės iš naujojo elito, dirbtinės aristokratijos šeimų, kurios būdavo kilusios iš konsulo, nepriklausomai nuo to kokiam luomui jis priklausė.

Novi homines sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]