Nova (astronomija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Piešinys, vaizduojantis vandenilio siurbimą į baltąją nykštukę.
Nova V1974 Cygni, baigusi vandenilio deginimą paviršiuje (atrasta 1992 m., nuotrauka – 1994 m.).

Novomis vadinamos kintamosios žvaigždės, kurių šviesis per trumpą laiką padidėja nuo tūkstančių iki milijonų kartų, o paskui laipsniškai atsistato.

Novos raida[taisyti | redaguoti kodą]

Novos yra dvinarės žvaigždės, kur viena žvaigždė yra baltoji nykštukė, o kita – raudonoji milžinė arba submilžinė. Nova sutviska dėl ant baltosios nykštukės paviršiaus susikaupusioje medžiagoje vykstančių termobranduolinių vandenilio degimo reakcijų (žr. CNO ciklas). Ši medžiaga palaipsniui per Lagranžo tašką „siurbiama“ iš raudonosios milžinės. Šių reakcijų metų pagamintas milžiniškas kiekis energijos (apytiksliai 1037–1039 J) nustumia paviršines baltosios nykštukės dujas, t. y. nuo baltosios nykštukės atsiskiria išorinis sluoksnis, sudarantis 10–3–10–5 dalį jos masės. Šis sluoksnis 1000 km/s ir didesniu greičiu išsisklaido į visas puses. Į pradinę būseną novos grįžta po keliolikos ar keliasdešimt dienų.

Du ir daugiau kartus sužimbančios žvaigždės vadinamos kartotinėmis novomis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Vikiteka