Noumenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Noumenas (gr. noumenon – tai, kas suvokiama) – filosofinė sąvoka, kurią Platonas (šio termino kūrėjas) vartojo daikto esmės, esančios atskirai nuo reiškinio ir pažįstamos tik protu, reikšme. I. Kanto filosofijoje noumenas – daikto paties savaime sinonimas. Noumenas – fenomeno priešybė.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. MELI institutas, Vilnius.