Norvegija olimpinėse žaidynėse

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Norvegija olimpinėse žaidynėse
TOK kodasNOR
NOKNorvegijos olimpinis ir parolimpinis komitetas ir Sporto konfederacija
išorinė nuoroda
Olimpinė istorija
Vasaros olimpinės žaidynės
1896 · 1900 · 1904 · 1908 · 1912 · 1920 · 1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1996 · 2000 · 2004 · 2008 · 2012 · 2016 · 2020
Žiemos olimpinės žaidynės
1924 · 1928 · 1932 · 1936 · 1948 · 1952 · 1956 · 1960 · 1964 · 1968 · 1972 · 1976 · 1980 · 1984 · 1988 · 1992 · 1994 · 1998 · 2002 · 2006 · 2010 · 2014 · 2018 · 2022

Norvegija olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1900 m. ir nuo to laiko šalis savo sportininkus siuntė į visas paskesnes olimpines žaidynes, išskyrus 1904 m. žaidynes, kuriose apskritai dalyvavo vos 12 šalių, ir 1980 m. žaidynes, vykusias Maskvoje, kurias Norvegija boikotavo, palaikydama JAV.

2014 m. duomenimis, Norvegijos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse laimėjo 148 medalius, daugiausia aukso pelnyta buriavimo ir šaudymo sporto šakose.[1] Žiemos olimpinėse žaidynėse šalis laimėjo 303 medalius (iš jų 107 aukso),[1] o tai yra daugiau už bet kurią kitą šalį.[2] Žiemos sporte daugiausiai laurų atnešančios sporto šakos yra slidinėjimas ir greitasis čiuožimas.[1] Norvegija yra viena iš trijų valstybių (kitos dvi – Austrija ir Lichtenšteinas), kurios žiemos olimpiadose laimėjo daugiau medalių negu vasaros olimpiadose.

Norvegijos nacionalinis olimpinis komitetas įkurtas 1900 m. ir tais pačiais metais pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto.[3]

Rengtos olimpinės žaidynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norvegija rengė dvi olimpines žaidynes, abi buvo žiemos.

Žaidynės Miestas Data Valstybių skaičius Dalyviai Rungtys
1952 m. žiemos olimpinės žaidynės Oslas vasario 14–25 30 694 22
1994 m. žiemos olimpinės žaidynės Lilehameris vasario 12–27 67 1737 61

Medalių lentelės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

* Raudonas rėmelis pažymi, kad šalis buvo žaidynių šeimininkė.

Medaliai vasaros žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Sportininkai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Prancūzija 1900 Paryžius 7 0 2 3 5 16
Jungtinės Amerikos Valstijos 1904 Sent Luisas nedalyvavo
Jungtinė Karalystė 1908 Londonas 69 2 3 3 8 8
Švedija 1912 Stokholmas 190 4 1 4 9 8
Belgija 1920 Antverpenas 194 13 9 9 31 6
Prancūzija 1924 Paryžius 62 5 2 3 10 7
Nyderlandai 1928 Amsterdamas 52 1 2 1 4 19
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Los Andželas 5 0 0 0 0
1936 Berlynas 70 1 3 2 6 18
Jungtinė Karalystė 1948 Londonas 81 1 3 3 7 19
Suomija 1952 Helsinkis 102 3 2 0 5 10
Australija 1956 Melburnas 22 1 0 2 3 22
Italija 1960 Roma 40 1 0 0 1 21
Japonija 1964 Tokijas 26 0 0 0 0
Meksika 1968 Meksikas 46 1 1 0 2 25
Vakarų Vokietija 1972 Miunchenas 112 2 1 1 4 21
Kanada 1976 Monrealis 66 1 1 0 2 21
Sovietų Sąjunga 1980 Maksva nedalyvavo
Jungtinės Amerikos Valstijos 1984 Los Andželas 103 0 1 2 3 28
Pietų Korėja 1988 Seulas 70 2 3 0 5 21
Ispanija 1992 Barselona 83 2 4 1 7 22
Jungtinės Amerikos Valstijos 1996 Atlanta 98 2 2 3 7 30
Australija 2000 Sidnėjus 93 4 3 3 10 19
Graikija 2004 Atėnai 52 5 0 1 6 17
Kinijos LR 2008 Pekinas 85 3 5 1 9 22
Jungtinė Karalystė 2012 Londonas 66 2 1 1 4 35
Brazilija 2016 Rio de Žaneiras
Japonija 2020 Tokijas
Iš viso 56 49 43 148 22
Šaltinis:[1]

Medaliai žiemos žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynės Sportininkai Auksas Sidabras Bronza Iš viso Vieta
Prancūzija 1924 Šamoni 14 4 7 6 17 1
Šveicarija 1928 Sankt Moricas 25 6 4 5 15 1
Jungtinės Amerikos Valstijos 1932 Leik Plasidas 19 3 4 3 10 2
1936 Garmišas-Partenkirchenas 31 7 5 3 15 1
Šveicarija 1948 Sankt Moricas 49 4 3 3 10 1
Norvegija 1952 Oslas 73 7 3 6 16 1
Italija 1956 Kortina d’Ampecas 45 2 1 1 4 7
Jungtinės Amerikos Valstijos 1960 Skvo Valis 29 3 3 0 6 6
Austrija 1964 Insbrukas 58 3 6 6 15 3
Prancūzija 1968 Grenoblis 65 6 6 2 14 1
Japonija 1972 Saporas 67 2 5 5 12 7
Austrija 1976 Insbrukas 42 3 3 1 7 4
Jungtinės Amerikos Valstijos 1980 Leik Plasidas 64 1 3 6 10 8
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika 1984 Sarajevas 58 3 2 4 9 6
Kanada 1988 Kalgaris 63 0 3 2 5 12
Prancūzija 1992 Albertvilis 80 9 6 5 20 3
Norvegija 1994 Lilehameris 88 10 11 5 26 2
Japonija 1998 Naganas 76 10 10 5 25 2
Jungtinės Amerikos Valstijos 2002 Solt Leik Sitis 77 13 5 7 25 1
Italija 2006 Turinas 69 2 8 9 19 13
Kanada 2010 Vankuveris 99 9 8 6 23 4
Rusija 2014 Sočis 134
Pietų Korėja 2018 Pjončanas
Iš viso 107 106 90 303 1
Šaltinis:[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]