Norvaišiai (Užpaliai)

Koordinatės: 55°41′49″š. pl. 25°37′19″r. ilg. / 55.697°š. pl. 25.622°r. ilg. / 55.697; 25.622 (Norvaišiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Norvaišiai
{{#if:280
Kelias pro Norvaišius
Norvaišiai
Norvaišiai
55°41′49″š. pl. 25°37′19″r. ilg. / 55.697°š. pl. 25.622°r. ilg. / 55.697; 25.622 (Norvaišiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Užpalių seniūnija
Gyventojų (2021) 31
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Norvaĩšiai
Kilmininkas: Norvaĩšių
Naudininkas: Norvaĩšiams
Galininkas: Norvaišiùs
Įnagininkas: Norvaĩšiais
Vietininkas: Norvaĩšiuose

Norvaišiai – kaimas Utenos rajono savivaldybės šiaurėje, 7 km į šiaurę nuo Užpalių, šalia kelio  3607  ČelkiaiJūžintaiUžpaliai . Į pietvakarius nuo kaimo yra nelaidojamos kapinaitės. įrengtos supiltoje kalvoje, tarp dirbamų laukų. Auga šeši seni beržai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas (Narweysze) minimas Užpalių dvaro 1663 m. inventoriuje. Tuomet gyveno Jerzy Matulianis, Stanislaw Narvoysz, Janas Pavilanis, Pavel Saladziun ir Janas Urbanonis. Be jų, po keletą margų žemės turėjo Simonas Dziak (Dijokas) iš Degesių kaimo ir Kazimieras Pavilanis iš Kaniūnų kaimo. Gyventojų surašymo duomenimis kaime 1897 m. buvo 276 gyventojai, 1923 m. – 220 gyventojų ir 39 sodybos.

Už dalyvavimą 1863 m. sukilime vienuolika kaimo šeimų buvo ištremta į Sibirą, jų sodybose apgyvendintos 22-jų stačiatikių (unitų) šeimos.

Kelias pro Norvaišius

19121915 m. kaimas išskirstytas viensėdžiais, tais metais kaimo žemės plotas 542,2 dešimtinės ir 50 sodybų.

19261965 m. veikė pradinė mokykla, mokytojais dirbo Valerija Sunklodaitė, Jonas Tarvydas, Leonas Gabė, Valerija Čerškutė-Karpevičienė (nuo 1935 iki 1940 m.) Kazys Valevičius, Ona Dragaitė, Ona Stasiškytė, Aldona Jučienė, Emilija Gaučienė, Aldona Katinienė ir Kaminskienė.

Vokiečių okupacijos metais Jono ir Onos (Žvyuronaitės) Janonių šeima globojo kauniečių Žvyronų išgelbėtą žydų mergaitę Anusią Keilsonaitę, už tai buvo apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (2004 m., po mirties).

19411953 m. buvo represuoti, teisti arba nušauti 30 kaimo gyventojų, tarp jų Norvaišių apylinkės pirmininkas Maksimas Skarina ir pavaduotojas Gasparas Indrašius (abu nužudyti 1945 m. gegužės mėn). 1950 m. gruodžio 23 d. gyventojos Onos Indrašienės-Umarienės sodybos tvarte įrengtoje slėptuvėje mirtinai susižeidė partizanas Bronius Indrašius-Rimgaudas.

2017 m. lapkričio 22 d. kaimo centre pastatytas atminimo stendas Lietuvos kariuomenės plk. Pranui Gladučiui (1893–1939) atminti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5]
276 276 220 86 113 89
1989 m.sur.[6] 2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9] - -
81 56 42 31 - -


Iš čia kilęs tarpukario Lietuvos kariuomenės pulkininkas-leitenantas Pranas Gladutis (1893–1939), Ukmergės apskrities Balninkų policijos nuovados viršininkas Petras Ušakovas (1890–1928), žuvęs sulaikant plėšiką, „Audros“ būrio partizanų vadas, Vyčio kryžiaus ordininkas Jonas Abukauskas (g. 1927 m.), dabar gyvenantis gretimame Remeikių kaime, rašytojas kraštotyrininkas, 19-os knygų autorius Vytautas Indrašius (g. 1943 m.), pedagogė, Užpalių gimnazijos direktorė Virginija Bajoriūnaitė-Stukienė (g. 1967 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vytautas Indrašius „Antakalniai ir Norvaišiai“ (2011), psl.68-230
  • Vytautas Indrašius „Užpalėnai – 1863 m. tremtiniai“, (monografija „Užpaliai“ I dalis, 2013, psl. 402–442)
  • Vytautas Indrašius „Išginti į užmarštį“ (2015)
  • Vytautas Indrašius „Pulkininko leitenanto Prano Gladučio tarnybos keliais“ (žurnalas „Indraja“(Utena), 2017 m. gruodis (Nr)
  • Vytautas Indrašius "Norvaišių kaimo būtovės slėpiniai ir legendos". Utenis, 2022 10 15

Aplinkinės gyvenvietės

Jūžintai – 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kaniūkai – 3 km
UŽPALIAI – 7 km