Nodačis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nodačis

Nodačis (jap. 野太刀:のだち 'lauko kalavijas', angl. nodachi) – didelis dvirankis katanos tipo japoniškas kalavijas. Manoma, kad terminas nodačis reiškė bet kokį ilgą kovinį kalaviją daitō (įskaitant tačius).

Nodačis atrodo taip pat kaip ir tačis, tačiau gerokai ilgesnis. Nodačiai buvo pėstininkų kalavijai, skirti kautis su kavaleristais arba atvirame lauke. Dėl ilgio jie prasčiau tiko kautis patalpose ar artimose kautynėse. Nodačiai buvo efektyvus, nors gana retas ginklas prieš raitelius.

Nodačio rankenos ilgis – 30–33 cm. Dėl ilgio nodačiu galima pasiekti toliau esantį priešą, o dėl masės jų kertamoji galia didesnė už katanų.

Nodačius nešiodavo už nugaros. Kautynėse nodačį nešdavo geležtės nugarėlę atrėmę į petį, ašmenys atsukti į priešą, laikydami už rankenos ties cuba.

Nodači buvo reti dėl kelių priežasčių:

  • Nukalti nodačio geležtę sunkiau negu vidutinio dydžio kalavijo.
  • Kaunantis nodačiu reikia didesnės jėgos.
  • Tą pačią kovos su kavalerija funkciją tikriausiai ne mažiau efektyviai atlikdavo naginatos ir nagamakiai.

Nešiojimo būdu nodačis skyrėsi nuo kitų japoniškų kalavijų:

  • katanas paprastai nešiojo su civiliais drabužiais, užkištą už juostos, ašmenimis į viršų.
  • tačius nešiojo su šarvais, pakabintus ant diržo, ašmenimis į apačią.
  • nodačius nešiojo už nugaros, nes nešioti ties juosmenius jie buvo per ilgi. Dėl ilgio ištraukti nodačį iš už nugaros kabančios makšties neįmanoma.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Iliustracijos: