Nitrifikacija
Nitrifikacija – biologinis procesas, kurio metu amoniakas oksiduojamas iki nitritų, o pastarieji oksiduojami iki nitratų. Nitrifikacijos procesas yra svarbi azoto biogeocheminio ciklo dirvožemyje dalis. Atrastas rusų mikrobiologo Sergėjaus Vinogradskio (1856–1953).
Amoniaką iki nitritų oksiduoti gali dvi grupės organizmų: amoniaką oksiduojančios bakterijos bei archėjos. Dirvožemyje amoniaką oksiduoja tiek bakterijos, tiek archėjos, tuo tarpu vandenynuose šiame procese dominuoja archėjos. Daugiausiai tiriamos dirvožemio bakterijos priklauso Nitrosomonas ir Nitrosococcus gentims.
Tolesnį nitritų oksidavimą iki nitratų dažniausiai atlieka Nitrobacter genties bakterijos.
Reakcijos:
- NH3 + O2 → NO2− + 3H+ + 2e−
- NO2− + H2O → NO3− + 2H+ + 2e−
Abiejuose etapuose (reakcijose) gaminama energija, naudojama ATP sintezei. Nitrifikuojantys organizmai vadinami chemoautotrofais, ir anglį augimui ima iš anglies dvideginio.
Nitrifikacijos procesas naudojamas šalinant azotą iš vandens nuotekų (po nitrifikacijos taikoma denitrifikacija).
Kartu su amonifikacija, nitrifikacija sudaro mineralizacijos procesą (organinės medžiagos suskaidomos iki neorganinių).
Kai dirvožemyje yra pakankamai oro, kapiliarinė drėgmė yra 60-70 proc., o pH 6,2-8,2, tai nitrifikacija vyksta intensyviai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pocienė, Alma; Pocius, Skirmantas. Prevencinės vandens taršos mažinimo priemonės. Kaunas: Arvida, 2008, 43 p. ISBN 978-9955-760-64-1.