Nikolajus Avenarijus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 rus. Николай Авенарий |
|
|---|---|
| Gimė: | 1834 m. rugsėjo 12 d. Sarskoje Selo |
| Mirė: | 1903 m. liepos 17 d. (68 metai) |
| Veikla: | Rusijos archeologas, pedagogas |
Nikolajus Avenarijus (rus. Николай Авенарий 1834 m. rugsėjo 12 d. Sarskoje Selo, dab. Leningrado sritis – 1903 m. liepos 17 d.) – Rusijos archeologas, pedagogas.
Biografija [taisyti]
Baigęs Imperatoriškąjį vyriausiąjį pedagogikos institutą Sankt Peterburge dirbo Varšuvos, Balstogės mokyklų inspektoriumi.
1885-1890 m. tyrinėjo Barysavo, Bielsko, Balstogės ir Naugarduko apylinkių pilkapius bei Drohičino miestą. Baltarusijoje surinko akmeninių kirvių, Lenkijoje – švino plombų kolekciją. 1893 m. IX archeologų suvažiavime Vilniuje skaitė pranešimą apie Drohičino plombas; jas priskyrė rusų periodui. Darbai archeologine tematika parašyti tendencingai – prorusiškai ir proslaviškai; jotvingius laikė laukiniais, iki slavų atėjimo nenaudojusiais geležies.[1]
Bibliografija [taisyti]
- Drohičinas prie Bugo ir jo senienos, 1890 m.
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Nikolajus Avenarijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 332 psl.
