Nikolajus Afanasjevas
| Nikolajus Afanasjevas rus. Николай Михайлович Афанасьев | |
|---|---|
| Gimė | 1916 m. lapkričio 14 d. Petrograde |
| Mirė | 2009 m. kovo 15 d. (92 metai) |
| Veikla | tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius. |
Nikolajus Afanasjevas (rus. Николай Михайлович Афанасьев; 1916 m. lapkričio 14 d. Petrograde – 2009 m. kovo 15 d.) – tarybinis šaunamųjų ginklų konstruktorius.
Gimė 1916 m. Petrograde (dabar Sankt Peterburgas). Vaikystė praėjo kaime Kalinino srityje. 1934 m. baigė septynmetę mokyklą, 1938 m. – žemės ūkio mechanizacijos technikumą Toržoke.
1939 m. paimtas į Raudonąją Armiją. Tarnavo tankų kariuomenėje Tolimuosiuose Rytuose (Mongolija). Tuo metu pabuvojo kariniame aerodrome, kur susipažino su tarybinių ir japonų lėktuvų ginklų pavyzdžiais.
1940 m. seržantas N. Afanasjevas sukūrė suporinto aviacinio kulkosvaidžio projektą. Kulkosvaidžio automatika buvo pagrįsta tuomet originaliu principu – vieno vamzdžio atatranka užtaiso kitą vamzdį ir atvirkščiai. Šio principo dėka techninė šaudymo sparta pasiekė 4000 šūvių per minutę. N. Afanasjevas studijavo konstruktorių V. Fiodorovo ir A. Blagonravovo darbus, buvusius pulko, kuriame jis tarnavo, bibliotekoje.
Dalinio vadas apie Afanasjevo brėžinius informavo komandarmą G. Žukovą, kuris perkėlė seržantą N. Afanasjevą į Ulan Batorą, kur armijos štabe jam skyrė darbo kambarį ir davė du mėnesius teoriniams brėžiniams pabaigti.
1941 m. spalio – gruodžio mėn. seržantas Afanasjevas buvo fronte, kur dalyvavo Riazanės gynyboje.
1943 m. vasarį Afanasjevą perkelia į NIPSVO (rus. Научно — Исследовательский Полигон Стрелкового Вооружения 'šaulių ginklų mokslo tirimasis poligonas'). Penkerius metus dirbo poligono konstruktorių biure kartu su A. Sudajevu ir M. Kalašnikovu. Ten dirbdamas sukūrė labai paprastą ir labai patikimą 82 ir 120 mm minosvaidžių saugiklį nuo dvigubo užtaisymo. Tuo metu TSRS tokių saugiklių neturėjo. 1944 m. antrojoje pusėje JAV norėjo nusipirkti šio saugiklio gamybos licenciją, bet TSRS jos nepardavė.
1949 m., projektuodamas 12,7 mm aviacinį kulkosvaidį, sukūrė naują dujų nukreipimo tipo su smūginiu greitintuvu konstrukcinę ginklų automatikos schemą.
1953 m. į TSRS ginkluotę priimtas Afanasjevo konstrukcijos 12,7 mm aviacinis kulkosvaidis A12,7 su šaudymo sparta 800–1000 šūv./min. Kulkosvaidis naudotas sraigtasparniuose Mi-4 ir Mi-16, lėktuvuose L11-2, Jak-18, MiG-17U, MiG-19U ir MiG-21U.
1954 m. į ginkluotę priimta 23 mm N. Afanasjevo ir N. Makarovo konstrukcijos aviacinė patranka AM-23 (šaudymo sparta 1250–1350 šūv./min). Patranka naudota lėktuvuose Tu-16, Tu-95, M-3, An-8, An-12B, Be-6, Be-8.
1960 m. N. Afanasjevas perkeltas į Tulos CKIB SOO (rus. ЦКИБ СОО). Čia jis ima kurti šaulių ginklus. Jis konstravo padidinto efektyvumo automatą konkursui „Abakan“. XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė konstruoti pistoletus-kulkosvaidžius.
1971–1974 m. Afanasjevo grupė (į ją dar įėjo V. Panfilovas, D. Pleškovas, N. Truchačiovas) sukūrė pistoletą – kulkosvaidį „Buket“ ('Puokštė'), kuris ginkluotėn nebuvo priimtas dėl mažo efektyviojo šaudymo nuotolio (~75 m). 10-to dešimtmečio pradžioje šis pistoletas – kulkosvaidis buvo pervadintas į OC-02 Kiparis, juo susidomėjo Rusijos teisėtvarkos institucijos, 1992 m. pradėta jo serijinė gamyba.
.jpg)
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
N. Afanasjevo apdovanojimai:
- Socialistinio darbo didvyrio vardas
- Valstybinė premija
- Nusipelniusio Rusijos išradėjo vardas
- dvi S. Mosino vardo premijos
- Lenino ordinas, Spalio revoliucijos odinas, 2-ojo laipsnio Tėvynės karo ordinas ir daug medalių
| |||||