Niko šventvietės ir šventyklos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Niko šventvietės ir šventyklos
Pasaulio paveldo sąrašas

Nikko Futarasan Honden M3325.jpg
Vieta Flag of Japan.svg Japonija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, iv, vi
UNESCO vėliava Nuoroda 913
Regionas** Azija
Įrašymo istorija
Įrašas 1999  (23 sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Niko šventvietės ir šventyklos yra kultūrinis pasaulio paveldo objektas, esantis Japonijoje, Niko mieste. Jis susideda iš vienos budistinės šventyklos – Rino-dži, ir dviejų šintoistinių šventyklų – Futarasan ir Tošiogu. Iš viso šioms šventykloms priklauso 103 pastatai. Niko šventyklos į UNESCO sąrašą buvo įtrauktos 1999 metais dėl savo istorinės svarbos bei puikios architektūros ir dekotaryvumo.[1]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios šventyklos Niko teritorijoje buvo pastatytos VIII a. Vėliau, XII a., jų vis daugėjo, Niko garsėjo kaip šventa vieta. XVII a. čia buvo palaidotas Tokugavos šiogūnato įkūrėjas Tokugava Iejasu, jam pastatytas mauzoliejus. 1871 m. naujoji Meidži valdžia padalino vietovėje esančius pastatus į tris grupes, paskirdama juos Futarasan, Tošiogu ir Rino-dži šventykloms.

Dauguma vietovėje esančių pastatų buvo pastatyti arba perstatyti Edo periodu ir gerai iliustruoja to laikotarpio architektūrą.

Šventyklos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Futarasan (jap. 二荒山神社 = futarasan jinja). Skirta trims Nantai kalno dievybėms. Ją sudaro grupė pastatų, kurie buvo pastatyti XVII a., laikantis senųjų tradicijų. Centrinių pastatų planai siekia 825 metus.
  • Tošiogu (jap. 日光東照宮 = nikko toshō-gū). Įkurta XVII a., susideda iš daugybės pastatų. Turi kiniškos architektūros elementų.
  • Rino-dži (jap. 輪王寺 = rinnō-ji). Įkurta VIII a., didesnė dalis pastatų iš Edo periodo, ypač 1653 metų, kada buvo statomas Tokugava Iejasu mauzoliejus.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Šventyklų pastatai gerai įsilieja į kraštovaizdį, yra apsupti miškų. XVII a. aplink buvo pasodinti tūkstančiai japoninės kriptomerijos medžių, kurie išlikę iki šių dienų.

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]