Nigel Short

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nigel Short
Short rd6 4thEUIO.JPG
Naidželas Šortas ketvirtajame ES atvirajame šachmatų čempionate
Pilnas vardas Naidželas Deividas Šortas
Šalis Anglijos vėliava Anglija
Gimė 1965 m. birželio 1 d. (49 metai)
Li, Anglija
Titulas Didmeistris (1984)
FIDE reitingas 2681 (2013 gegužė)
Aukščiausias reitingas 2712 (2004 balandis)

Naidželas Deividas Šortas (angl. Nigel David Short; g. 1965 m. birželio 1 d.) – Anglijos šachmatų didmeistris. Devyniolikos metų tapo didmeistriu (1984 m.).[1] Laikomas stipriausiu XX a. Anglijos žaidėju. Nuo 1988 m. liepos iki 1989 m. liepos mėn. – 3-ias pasaulyje.[2] Tris kartus žaidė Kandidatų mačuose 1993 m. pretendentas į pasaulio čempionus (1993 m.). Žaidė mačą su G. Kasparovu dėl pasaulio čempiono vardo, bet pralaimėjo. Šachmatų žurnalistas, komentatorius, treneris.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vaikystė[taisyti | redaguoti kodą]

Dešimtmetis Naidželas Šortas duoda simultaną, 1976 m.

N. Šortas gimė 1965 m. birželio 1 d. Li mieste Lankašyro grafystėje. Su šachmatais susipažino būdamas šešerių, kai stebėjo tėvą, rodantį dviem metais vyresniam broliui Martynui, kaip žaisti šachmatais. Baigus tėvui mokyti brolį, Naidželas paprašė sužaisti partiją ir su juo. Tėvas buvo nustebintas, kaip jis stebėdamas iš šono viską įsidėmėjo ir nieko papildomai aiškinti nebereikėjo. Nuo to laiko Naidželas labai susižavėjo šachmatais: kviesdavo visus: senelius, dėdes, tetas su juo žaisti, jei kas nemokėdavo – siūlydavosi išmokyti. Būdamas septynerių sekė britų spaudą, kurioje buvo aprašinėjamas B. Spaskio ir R. Fišerio mačas ir dėliodavo šachmatų lentoje didmeistrių ėjimus. Kai motina iš bibliotekos parnešė A. Aliochino knygą apie šachmatus jis skaitė ją visą dieną, net ir pietaudamas, ar vakarieniaudamas. Tuo metu šeima persikėlė į greta Li esantį Atertino miestą. Kadangi Naidželas negalėjo rasti partnerio, su kuriuo galėtų žaisti šachmatais, motina išsiaiškino, kad gretimame Boltone yra šachmatų klubas. Deja, paskambinus į klubą jis nebuvo priimtas dėl per jauno amžiaus. Bet paieška visdėlto baigėsi sėkmingai – padėjo gretimos mokyklos mokytojas Ričardas Furnesas, kuris buvo Golborno šachmatų klubo narys, pasižiūrėjęs į berniuko žaidimą pasakė, kad pagal amžių žaidžia nuostabiai, rekomendavo priimti į Golborno šachmatų klubą. Taip ir prasidėjo N. Šorto šachmatų karjera.[3]

Žiniasklaidos dėmesį N. Šortas patraukė nuostabiais gabumais, kai būdamas 10-ies, simultane įveikė Viktorą Korčnojų. 1977 m., likus trims dienoms iki 12 ojo gimtadienio, tapo jauniausiu, kada nors dalyvavusiu, Britanijos šachmatų čempionato žaidėju. O po dviejų metų 1979 m. Česteryje vykusiame Britanijos čempionate, būdamas keturiolikos, pasidalijo pirmąją vietą su Džonu Nanu ir Robertu Belinu ir pirmą kartą įvykdė tarptautinio meistro normatyvą. Netrukus, žaisdamas Heistingso 1979/1980 m. tarptautiniame turnyre, surinko 8 taškus iš 15 galimų ir, pagerinęs R. Fišerio pasiekimą (1958), tapo iki to laiko jauniausiu istorijoje tarptautiniu šachmatų meistru.

Jaunystė[taisyti | redaguoti kodą]

Dalyvavo trijuose pasaulio jaunių šachmatų čempionatuose (19771979 m.). Geriausias pasiekimas – 1979 m. užimta 1-2 vieta. Dalyvaudamas pasaulio jaunimo šachmatų čempionatuose (19801983 m.) pasižymėjo iš pirmo karto, kai 1980 m. Dortmunde buvo antras (po G. Kasparovo).[1] Didmeistriu tapo 1984 m. – jauniausiu to laikotarpio didmeistriu pasaulyje.

Pasaulio šachmatų čempionato varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio šachmatų čempionato varžybose pradėjo dalyvauti 1984 m.

Zoniniai ir tarpzoniniai turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

1984 m. gruodžio 12-20 d, Braitono zoniniame turnyre pasidalijo 1-2 vietas su J. Spilmenu (po 6½ taško iš 9 galimų) ir pateko į Bilio tarpzoninį turnyrą.[4] Rimti N. Šorto ketinimai pasaulio šachmatų čempionate buvo pastebimi 1985 m. Bilio tarpzoniniame turnyre, kai jis surinkęs 10½ taško iš 17 kartu su John van der Viliu ir Eugeniju Tore pasidalijo 4-5 vietas. Dėl 4-tos vietos surengtame trijų ratų turnyre, kuriame dalyvavo jis, Dž. van der Vilis ir Eugenijus Torė, užėmė pirmąją vietą ir tapo pirmuoju britu kada nors patekusiu į Kandidatų turnyrą.[5] Deja, 1985 m. Monpelje vykusiame Kandidatų turnyre tesurinko 7 taškus iš 15 ir užėmė 11 vietą ir į tolesnius Kandidatų mačus nepateko.[6] Tačiau sekančiame pasaulio čempionato cikle, žaisdamas 1987 m. Suboticos tarpzoniniame turnyre, su G. Saksu ir J. Spilmenu pasidalijo 1-3 vietas ir pateko į 1989/90 m. kandidatų mačus.[7] 1990 m. Manilos tarpzoniniame turnyre, kuris vyko šveicariškąja sistema (64 dalyviai), pergalė paskutiniame rate prieš Michailą Gurevičių, leido pasidalinti 3-4 vietas su V. Anandu ir trečią kartą patekti į kandidatų mačus.[8]

Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

1988-90 m. pasaulio čempionato ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

1988/90 m. Kandidatų mačuose sausio – vasario mėn. Sent Džone (Kanada) aštuntfinalyje įveikė G. Saksą – 3½:1½ (+2=3), bet Londone 1988 m. liepos mėn. netikėtai 1½:3½ (-2 =3) pralaimėjo J. Spilmenui.[9]

1991-93 m. pasaulio čempionato ciklas[taisyti | redaguoti kodą]

1991/93 m. Kandidatų mačuose, 1991 m. sausio – vasario mėn. Londone vykusiame aštuntfinalyje, laimėjęs papildomą mačą, įveikė J. Spilmeną 5½:4½ (pagrindinis 8 partijų mačas baigėsi lygiosiomis 4:4 (+2−2=2). 1991 m. liepos mėn. Briuselyje ketvirfinalio mače nugalėjo B. Gelfandą 5:3 (+4 −2 =2). Pusfinalio, kuris vyko 1992 m. balandžio mėn. Linarese, 10-ies partijų mače su A. Karpovu, nors ir pralaimėjęs pirmą partiją, žaidė sėkmingai: laimėjo mačą 6:4 (+4−2=4) ir prasimušė į finalą. 1993 m. sausio mėn. finaliniame 14 partijų mače, vykusiame San Lorenzo del Escoriale, įveikė J. Timaną 7½:5½ (+5−3=5) ir iškovojo teisę žaisti mačą su tuometiniu pasaulio čempionu G. Kasparovu.[10]

Pasaulio PŠA šachmatų čempionato varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šorto ir G. Kasparovo manymu, FIDE prezidentas Florencijus Kampomanesas paskyrė mačo vietą – Mančesterį ir piniginį prizą nepasikonsultavęs su mačo dalyviais ir taip pažeidė FIDE taisykles. Atsakydami į tai, N. Šortas Ir G. Kasparovas įkūrė priešišką FIDE organizaciją – Profesionalių šachmatų asociaciją (PŠA).

Mačas dėl pasaulio čempiono vardo[taisyti | redaguoti kodą]

Finalinį mačą, kuris vyko 1993 m. rugsėjo ir spalio mėn. Londone, jau globojo PŠA, finansavo – „The Times“ laikraštis. G. Kasparovas mačą laimėjo nesunkiai 12½:7½ (+6 −1 =13). Tai buvo didžiausias skirtumas pasaulio čempionato mačuose po to, kai 1961 m. M. Botvinikas nugalėjo M. Talį.

PŠA Kandidatų mačai[taisyti | redaguoti kodą]

1994-1995 m.[taisyti | redaguoti kodą]

Toliau bandė jėgas PŠA organizuojamame pasaulio čempionate. Į 1994/95 m. PŠA Kandidatų mačus pateko tiesiogiai, kaip pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs žaidėjas. Ketvirtfinalio aštuonių partijų mačą, kuris vyko 1994 m. liepos mėn. Niujorke baigė lygiosiomis 4-4 (+1 =6 -1). Nugalėtojo išaiškinimui buvo žaidžiamas papildomas dviejų partijų mačas, kuris baigėsi lygiosiomis 1:1 (=2). Antrąjį papildomą mačą laimėjo 1½:½ (+1 =1) ir bendras mačo rezultatas tapo 6½:5½.

Tačiau 10-ies partijų pusfinalio mačas su Gata Kamskiu, vykęs 1994 m. rugsėjo mėn Linarese, jam buvo nesėkmingas: pralaimėjo pirmąsias tris partijas ir nors ketvirtąją laimėjo, bet vėl sekė du pralaimėjimai iš eilės, tad išgelbėti mačo nepavyko – 1½:5½ (+1 =1 -5) ir į finalą nepateko.[11]

FIDE pasaulio čempionatas[taisyti | redaguoti kodą]

1997[taisyti | redaguoti kodą]

1997 m. gruodžio mėn. N. Šortas grįžo į FIDE organizuojamas varžybas Groningene, kurios turėjo atrinkti varžovą A. Karpovui. Tuo metu tai buvo trumpų mačų atkrintamosios varžybos. N. Šortas buvo įtrauktas į varžybas nuo 2-ojo rato, kuriame įveikė V. Korčnojų – 3½:2½. Trečiajame rate įveikė A. Sokolovą – 2:0, ketvirtąjame – Aleksandrą Beliavskį – 3:1 ir ketvirtfinalyje – M. Krasenkovą – 2:0, tačiau pusfinalyje pralaimėjo – 3:4 M. Adamsui. Mačas vyko atkakliai: pagrindinis mačas – lygiosiomis, o per per papildomus greitųjų šachmatų du mačus – vėl lygiosios. Mačo rezultatą nulėmė paskutinė žaibo partija, kurią N. Šortas pralaimėjo.[12]

1999[taisyti | redaguoti kodą]

1999 m. liepos – rugpjūčio mėn. Las Vegase vykusiose FIDE atkrentamųjų mačų varžybose vėl buvo įtrauktas nuo 2-ojo rato, kuriame jis 1½:½ įveikė D. Fridmaną, trečiąjame rate – A. Beliavskį – 1½:½, bet ketvirtajame rate suklupo prieš A. Širovą – ½:1½.[13]

2000[taisyti | redaguoti kodą]

2000 m. lapkričio – gruodžio mėn. Delyje vykusiose FIDE atkrintamųjų mačų varžybose netikėtai 2-jame rate, nuo kurio vėl pradėjo varžybas, po lygiųjų pagrindiniame mače 1:1, per papildomus greitųjų šachmatų mačus pralaimėjo prancūzui Igor Alexandre Natafui 2½:3½.[14]

2001[taisyti | redaguoti kodą]

2001 m. FIDE atkrentamuosiuose mačuose, kurie vyko lapkričio – gruodžio mėn. Maskvoje – dar kartą nesėkmė. Jam teko pasitraukti jau po pirmojo rato, kai netikėtai ½:1½ pralaimėjo Argentinos didmeistriui Danieliui Kamporai.[15]

2004[taisyti | redaguoti kodą]

2004 m. birželio mėn., dalyvaudamas Tripolyje surengtose FIDE atkrentamųjų mačų varžybose, 1-ame rate įveikė 2:0 tarptautinį meistrą iš Jemeno Hameed Mansour Ali Kadhi, bet 2-ame rate pralaimėjo M. Krasenkovui. ½:1½. [16]

2007[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šortas nežaidė 2005 m. FIDE Pasaulio taurėje, bet dalyvavo 2007 m.lapkričio mėn. Pasaulio Taurėje Chanty Mansijske, kur jau pirmajame rate, per 2-ą papildomą greitųjų partijų mačą, jį nugalėjo Deividas Baramidzė. [17] Tai buvo paskutinis pasaulio čempionato ciklas, kuriame N. Šortas dalyvavo.

Turnyrai[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šortas laimėjo Britanijos šachmatų čempionatą: 1984, 1987 ir 1998 m. ir Anglijos čempionatą – 1991 m.

Triskart tapo Tautų sandraugos čempionu žaisdamas Mumbajuje (2004 ir 2006) m. ir Nagpure 2008 m.

Liverpulyje laimėjo 2006 m. atvirąjį Europos Sąjungos šachmatų čempionatą.

Daugelyje kitų tarptautinių šachmatų turnyrų laimėjo pirmąją, ar dalijosi pirmąja vieta. Štai šie turnyrai: Ženeva (1979), Belforas – Pasaulio jaunių iki 16 m. turnyras (1979), BBC meistrų turnyras (1981), Amsterdamas OHRA (1982), Baku (1983), Esbjergas (1984), Veik an Zee (1986, 1987), Reikjavikas (1987), Amsterdamas VSB (1988, 1992, 1993), Heistingsas (1987/1988, 1988/1989), Piarnu (1996), Groningenas (1996), Talinas/Piarnu (1998), Meno sala (1998), Daka (1999), Šymkentas (1999), Pamplona (1999/2000), Tan Chin Nam Taurė Pekinas (2000), Sigemanas ir Co., Malmė (2002 ir 2009), Gibraltaras (2006, 2004 ir 2012), Budapeštas (2003), Sambos Taurė, Skanderborgas (2003), Tajuanas (2004), Bazna (2008), Stauntono atminimo turnyras (2009), Tailando atvirasis čempionatas (2011 ir 2012) ir Luanda (2011).[2] Geriausias pasirodymas – Amsterdamo VSB (1991) m., kur aplenkė ir G. Kasparovą ir A. Karpovą ir, kartu su G. Salovu, pasidalijo pirmąją vietą.

Komandinės varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šortas – nuolatinis Anglijos šachmatų komandos narys. Septyniolikos metų pradėjo atstovauti Anglijai 1983 m. Plovdivo Europos komandiniame čempionate. Geriausi pasiekimai: komandiniai sidabro medaliai šachmatų olimpiadose Salonikuose (1984) ir Dubajuje (1986), kur jis už individualų pasirodymą prie trečios lentos iškovojo aukso medalį. Taip pat gavo komandinį bronzos medalį Novi Sado šachmatų olimpiadoje (1990) m. Beto, žaidė Anglijos komandoje 1994 ir 1996 m, , kai ši užėmė ketvirtasias vietas. Jis vedė Anglijos komandą į pergalę 1997 m. Europos komandiniame čempionate Puloje. 1992 metais – žaidė už Anglijos komandą laimėjusią komandinius bronzos medalius. Žaidė ir kai komanda užėmė 4-ąją vietą Europos čempionate 1983 ir 2001 m. Anglijos komandos narys trijuose pasaulio komandiniuose čempionatuose ir iškovojo du komandinius bronzos medalius (1985 ir 1989) (1997 m. komanda buvo ketvirta).

Šachmatų olimpiados[taisyti | redaguoti kodą]

Naidželas Šortas už Anglijos rinktinę žaidė nuo 1984 m. ir iki 2012 dalyvavo 15 olimpiadų. Per šį laikotarpį laimėjo tris komandinius sidabro ir vieną bronzos medalį, o už individualų žaidimą prie 3-os lentos (10 iš 13; +8 =4 -1) – aukso medalį. Iš viso olimpiadose sužaidė 158 partijas ir surinko 97½ tašką (+56 =83 -19), o tai sudaro 61,7 % galimų taškų.[18]

  • Salonikai 1984, 2-as atsarginis, 3/6 (+1−1=4)
  • Dubajus 1986, 3-ia lenta, 10/13 (+8−1=4), aukso medalis prie trečios lentos
  • Salonikai [[1988], 1-a lenta, 7/12 (+3−1=8)
Naidželas Šortas Turino šachmatų olimpiadoje,2006 m.

Europos komandiniai čempionatai[taisyti | redaguoti kodą]

Pasaulio komandinis šachmatų čempionatas[taisyti | redaguoti kodą]

Kita veikla[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šortas yra aukštojo mokslo Boltono instituto garbės darys (1993 m.). 2010 m. jam suteiktas Boltono universiteto Garbės daktaro vardas. Už pasiekimus šachmatų srityje 1999 m. apdovanotas Britų imperijos kavalieriaus (MBE) ordinu. 2005 m. išrinktas Tautų sąjungos šachmatų asociacijos Generaliniu sekretoriumi. 20062008 m. buvo šios asociacijos Prezidentu. Nuo 2009 m. yra FIDE atstovas Anglijos šachmatų federacijoje.[20]

Jis individualiai treniravo jaunuosius šachmatų talentus Pendyala Harikrishną, Sergejų Karjakiną, Deividą Hauvelą and Parimarjan Negį. Dirbo Irano šachmatų rinktinės treneriu (20062007). Jo vadovaujami Irano šachmatininkai netikėtai 2006 m. Dohoje, Azijos žaidynėse, laimėjo komandinį bronzos medalį. 2007 m. Azijos uždarų patalpų žaidynėse Makao Iranas šachmatų varžybose laimėjo sidabro ir du bronzos medalius.

Dirbo žurnalistu: vedė šachmatų skyrelius ir rašė šachmatų knygų apžvalgas Jungtinės Karalystės laikraščiuose Sunday Times, Daily Telegraph, Daily Mail ir Spectator. Dešimt metų rašė į Sunday Telegraph ir į Guardian. 20052006 komentavo FIDE pasaulio čempionato eigą Chesbase. Nuo 2011 m. New in Chess žurnale pradėjo naują skyrelį: Trumpos istorijos.

Asmeninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

N. Šortas gyvena Atėnuose ir yra vedęs meno terapeutę Rhea Argyro Karageorgiou su kuria turi du vaikus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]