Nicholas Winton
| Nicholas Winton | |
|---|---|
| |
| Nicholas Winton | |
| Gimė | 1909 m. gegužės 19 d. Londonas,  Jungtinė Karalystė
|
| Mirė | 2015 m. liepos 1 d. (106 metai) Slau, Jungtinė Karalystė
|
| Veikla | filantropas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
MBE | |
 Vikiteka |
Nicholas Winton |
Seras Nicholas George Winton (1909 m. gegužės 19 d. – 2015 m. liepos 1 d.) buvo žydų kilmės britų filantropas, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse operacijos, pavadinimu „Čekų vaikų transportas” (vok. Kindertransport), metu organizavo 669 vaikų, daugiausiai žydų, išgelbėjimą iš nacių okupuotos Čekoslovakijos. N. Wintonas rado vaikams namus bei suorganizavo saugų jų išvykimą į Britaniją.[1] Po karo Nicholas Wintonas su niekuo nekalbėjo apie savo poelgį. Plačiajai visuomenei jis tapo žinomas tik po to, kai jo žmona 1988 m. atrado namuose iškarpų albumą, kuriame aprašyti vaikų tėvai bei šeimos, kurios priėmė juos auginti. Britų žiniasklaida praminė N. Wintoną „Britų Šindleriu”. 2014 m. spalio 28 d. Čekijos prezidentas Miloš Zeman apdovanojo N. Wintoną aukščiausiu Čekijos valstybiniu apdovanojimu – Baltojo Liūto Ordinu.
Humanitarinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938 m. pabaigoje vietoj atostogų Šveicarijoje Nicholas Winton atvyko į Prahą padėti ir prisidėjo prie humanitarinės veiklos.[2] N. Wintonas pats vienas įkūrė organizaciją, skirtą padėti vaikams iš žydų šeimų, kurioms grėsė nacių persekiojimas. 1938 m. lapkritį po Krištolinės nakties nacių valdomoje Vokietijoje Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmai pritarė siūlomai pagalbos žydams priemonei ir leido į Britaniją atvykti jaunesniems nei 17-kos metų amžiaus pabėgėliams, su sąlyga, kad jie turi kur apsistoti ir už juos yra įneštas 50 svarų sterlingų užstatas, kad šie galiausiai (ateityje) grįš gyventi atgal į savo šalį.[3]
N. Wintonui pavyko keliais traukinių reisais kirsti Nyderlandų sieną, nors ši po Krištolinės nakties neįleido žydų pabėgėlių. Britanijoje N. Wintonas rado namus 669 vaikams, daugelio kurių tėvai žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje. Paskutinė 250 vaikų grupė iš Prahos išvyko 1939 m. rugsėjo 1 d., tačiau jiems nepavyko pasiekti jiems saugios vietos dėl prasidėjusio karo. Beveik visi vaikai iš paskutinio traukinio žuvo karo metu.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Sir Nicholas Winton, A Man Of Courage“. auschwitz.dk. 2008. Nuoroda tikrinta 3 September 2009.
- ↑ Jonathan Romain „A salute to the 'British Schindler' as he turns 104“, guardian.co.uk, 17 May 2013
- ↑ Baruch Tenenbaum. „Nicholas Winton, British savior“. IRWF. The International Raoul Wallenberg Foundation. Suarchyvuotas originalas 2020-03-28. Nuoroda tikrinta 3 September 2009.