Nevieriškės piliakalnis

Koordinatės: 55°9′58.2″ š. pl. 26°8′23.8″ r. ilg. / 55.166167°š. pl. 26.139944°r. ilg. / 55.166167; 26.139944
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nevieriškės piliakalnis
[[Image:|250px]]
Nevieriškės piliakalnis
Nevieriškės piliakalnis
Koordinatės
55°9′58.2″ š. pl. 26°8′23.8″ r. ilg. / 55.166167°š. pl. 26.139944°r. ilg. / 55.166167; 26.139944
Vieta Švenčionių rajonas
Seniūnija Švenčionių seniūnija
Aukštis 5-7 m
Plotas 50x50
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. vidurys - I tūkstantmetis
Žvalgytas 1971
Tirtas 1976-1978 m.
Registro Nr. AR1141 / A1090P / 31688, 3418, 31689

Nevieriškės piliakalnis su gyvenviete, Ponų kalnelis, Ponakalnis – piliakalnis (unikalus objekto MC kodas 3418; Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1141; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1090P)) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 31689) Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Nevieriškės, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.

Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus ir Švenčionių kraštotyros muziejus.[1] 19761978 m. Elena Grigalavičienė ištyrė didžiąją piliakalnio aikštelės dalį – 1486 m² plotą. Nustatyta, kad piliakalnis patyrė mažiausiai 4 rekonstrukcijos etapus.

Pradžioje aikštelės pakraščiuose iš 8-10 cm skersmens kuolų buvo įrengta dviguba medinė užtvara, už kurios stovėjo 4-6 m dydžio mediniai stulpinės konstrukcijos keturkampiai gyvenamieji pastatai. Jų gyventojai paliko akmeninius pentinius ir įtveriamuosius kirvius, kaulines ylas, grandukus, smeigtukus, durklus, ietigalius, brūkšniuotą keramiką, gyvulių kaulų. Užtvarai ir pastatams sudegus, jie buvo atstatyti iš naujo, tačiau užėmė jau didesnį plotą, nes aikštelė buvo praplatinta užplūkiant moliu jos pakraščius. Šio laikotarpio statiniai ir radiniai mažai kuo skiriasi nuo aptiktų ankstesniajame sluoksnyje, tik rasta daugiau strėlių antgalių, kurių didžioji dalis rasta už gynybinio aptvaro. Po kiek laiko statiniai vėl sudegė ir buvo atstatyti ratu aplink aikštelės vidurį. Pastatų dydis ir piliakalnio įtvirtinimai nepakito, tai rodo, kad visi trys užstatymo horizontai priklauso I tūkstantmečio pr. m. e. antrajai pusei.

Trečiajame etape tarp radinių atsiranda žalvario lydymo tiglių liekanų, rodančių gyventojus jau mokėjus padirbti metalą. Paskutiniame piliakalnio apgyvendinimo etape, datuojamame I tūkstantmečio pirmąja puse, aikštelė buvo apjuosta 5-9 m pločio moliniu pylimu. To laiko gyventojai jau naudojo metalinius įrankius bei papuošalus: aptikta geležinių ylų, smeigtukų, peilių, meškerės kabliukų, kirvio penties dalis, žalvarinių žiedų, apyrankių, įvijų, kabutis.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. viduriu – I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 2,53 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 1025000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Budrių piliakalnis 22 km Rusališkės piliakalnis 4 km
Daukšių piliakalnis 3 km
Stūglių piliakalnis 5,5 km
Aučynų piliakalnis 7 km
Kertuojos piliakalnis 31 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Adutiškio piliakalnis 28 km
Paduobės piliakalnis 11 km
Ragaučinos piliakalnis 2 km
Cirkliškio piliakalnis 5 km Jaciūnų piliakalnis 8,5 km
Žąsinų piliakalnis 9 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 115 (Nr. 474)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.184.
  • Elena Grigalavičienė. Nevieriškės (Švenčionių raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976 ir 1977 metais. V., 1978. P.95-101.
  • Elena Grigalavičienė. Nevieriškės piliakalnis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 5, p. 52–88. 1986.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]