Nevalstybinis komunizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nevalstybinis komunizmas – postkapitalistinė visuomenės formacija, kuri, pagal Karlo Markso idėjas, bus neišvengiamai pasiekta vystantis gamybinėms jėgoms. Nevalstybinis komunizmas yra artimai susijęs su pasauliniu komunizmu.

Nevalstybiniame komunizme gamybos jėgos yra išvystytos iki tokio lygio, jog nebeegzistuoja produktų trūkumas, susvetimėjimas su gamybos priemonėmis ir darbo užmokestis (materialinės gėrybės yra skirstomos principu: „iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“). Valstybinis aparatas tampa nebereikalingas, nes visuomenės klasės nustoja egzistuoti.[1]

Nevalstybinio komunizmo teoriją pripažįsta tiek anarchistai, tiek marksistai, tačiau nesutaria, kokiais būdais jis turi būti pasiektas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Frydrichas Engelsas - Socializmo išsivystymas iš utopijos į mokslą.