Periferinė neuropatija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Neuropatija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Periferinė neuropatija (neuron ir gr. pathos – liga) – neurologinis sutrikimas, išsivystantis dėl periferinės nervų sistemos (neuronų aksonų) pažeidimų.

Ligos simptomai priklauso nuo to, kokio tipo (motoriniai, sensoriniai ar autonominiai) ir kurioje kūno dalyje esantys nervai buvo paveikti. Pažeisti gali būti nebūtinai vieno tipo nervai. Su motorinių nervų pažeidimais paprastai siejami šie simptomai: raumenų silpnumas, spazmai, mėšlungis. Pasitaiko ir pusiausvyros sutrikimų. Sensorinių nervų pažeidimai sukelia deginantį, duriantį skausmą, tirpulį.[1]

Dėl autonominių nervų pažeidimų sutrinka nuo valios nepriklausančios organizmo funkcijos: kraujospūdis, širdies veikla, sumažėja prakaitavimas, gali užkietėti viduriai, sutrikti šlapimo pūslės veikla, atsirasti seksualinė disfunkcija.[2]

Viena ir pačių dažniausių priežasčių – diabetas (30 % visų atvejų). Kiti 30 % neuropatijos atvejų laikomi idiopatiniais, t. y. neturinčiais aiškios priežasties. Visais kitais atvejais galimos įvairios priežastys: traumos, infekcijos, netinkama mityba, toksinių medžiagų poveikis, genetiniai sutrikimai.

Neuropatijai gydyti vartojami antidepresantai, ypač tricikliniai ir selektyvūs serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai, sumažinantys patiriamą skausmą. Neretai skiriami ir antikonvulsantai, kurie sušvelnina skausmą, užblokuodami neuronų kalcio kanalus.[3]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. "What is neuropathy: What causes neuropathy?." MedicalBug: 8 January 2012. Nuoroda tikrinta 2 March 2012.
  2. Aggarwat, Sandeep K. (31 December 1999). "Neuropathy Signs & Symptoms." HealthCommunities. Nuoroda tikrinta 2 March 2012.
  3. http://www.medicalnewstoday.com/articles/147963.php/