Nesvyžiaus kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kolegijos fasadas ir patalpų planas

Nesvyžiaus kolegija - jėzuitų vadovaujama švietimo įstaiga, veikusi Nesvyžiuje nuo 1586 iki 1773 m. - jėzuitų ordino uždarymo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolegiją 1586 m. fundavo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. 1586-1588 m. iškilo iki mūsų dienų neišlikęs prie Dievo Kūno bažnyčios stovėjęs dviaukštis kolegijos pastatas, kuris 1593-1599 m. buvo padidintas. Manoma, kad kolegijos pastato ir vėlesnės jo rekonstrukcijos projektų autorius yra italų architektas, jėzuitas Džiovanis Marija Bernardonis.

Kolegija savo veiklą pradėjo 1586 m. atidarydama vieną gramatikos klasę, o 1587 m. poezijos ir retorikos klases. XVII a. viduryje kolegijoje studijavo apie 300 mokinių. Greta nurodytų disciplinų čia taip pat buvo dėstoma filosofija, matematika ir moralinė teologija. Prie kolegijos iki 1773 m. veikė vidurinė ir parapijos pradinė mokyklos. 1610-1773 m. veikė muzikos bursa. 1627 m. atidaryta vaistinė.

Jėzuitų ordino uždarymo metu Nesvyžiaus kolegijos biblioteka turėjo sukaupusi 15 000 tomų knygų.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio klientas ir jo kelionės į Jeruzalę bendrakeleivis, Kauno pavieto maršalka Andrius Skorulskis 1620 m. nepasiturintiems bajorams fundavo jėzuitišką konviktą (internatą).

1751 m. pradėjo veikti iš Radvilų perimta ir jų vardą gavusi jėzuitų spaustuvė. Nuo jėzuitų ordino uždarymo iki 1779 m. spaustuvę valdė buvęs šio ordino vienuolis Jeronimas Haraburda.

Nesvyžius. Carinės kariuomenės kareivinės nugriautos jėzuitų kolegijos vietoje. 1910 m.

Nesvyžiui patekus į Rusijos imperijos sudėtį 1825 m. visi jėzuitų kolegijos pastatai buvo nugriauti ir jų vietoje pastatytos carinės armijos kareivinės. 1921-1939 m. čia buvo įsikūręs Lenkijos kariuomenės 27 - asis ulonų pulkas. 1998 m. dviaukštis buvusių kareivinių pastatas buvo atiduotas baltarusių stačiatikių tikintiesiems ir jame įsikūrė cerkvė[1].

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaitiekus Mroskovskis 1587-1595 m. ir 1602-1605 m.;
  2. Melchioras Ditiusas 1595-1602 m.;
  3. Mykolas Salpa 1605-1608 m.;
  4. Motiejus Galminas 1608-1610 m.;
  5. Valentas Matheiusas 1610-1614 m.;
  6. Simonas Gossas 1614-1616 m.;
  7. Mykolas Ortizas 1616-1620 m. ir 1627-1630 m.;
  8. Jonas Alandas 1620-1623 m.;
  9. Vaitiekus Slaskis 1623-1627 m. ir 1630-1635 m.;
  10. Kristoforas Zalevskis 1635-1637 m.;
  11. Jurgis Hoffmanas 1637-1638 m.;
  12. Andrius Luškovskis 1638-1641 m,;
  13. Mykolas Ginkevičius 1641-1644 m.;
  14. Tomas Klage 1644-1647 m.;
  15. Stanislavas Bobinskis 1647-1650 m.;
  16. Andrius Ščepkovskis 1650-1653 m.;
  17. Osvaldas Kriūgeris 1653-1655 m.;
  18. Steponas Zalevskis 1655-1658 m.;
  19. Rapolas Klosovskis 1658-1661 m.;
  20. Andrius Valavičius 1661-1665 m.;
  21. Povilas Idžkovskis 1655-1668 m.;
  22. Samuelis Kuderovskis 1668-1669 m.;
  23. Jonas Andžeikevičius 1670-1673 m.;
  24. Motiejus Stražinskis 1673-1676 m. ir 1677-1680 m.;
  25. Vaitiekus Pžezdinskis 1676-1677 m.;
  26. Vladislovas Rudzinskis 1680-1683 m.;
  27. Povilas Branickis 1683-1686 m.;
  28. Adomas Krasnodembskis 1686-1689 m.;
  29. Mykolas Buinovskis 1689-1690 m.;
  30. Jokūbas Hladovickis 1691-1993 m.;
  31. Jurgis Klausas 1693-1696 m.;
  32. Martynas Pžeradovskis 1696-1699 m.;
  33. Aleksandras Kaštela 1699-1702 m.;
  34. Jonas Lukaševičius 1702-1705 m.;
  35. Jokūbas Chžanovskis 1705-1709 m.;
  36. Petras Puzyna 1709-1713 m.;
  37. Mykolas Sufčinskis 1713-1714 m.;
  38. Vaitiekus Bohuševičius 1714-1720 m.;
  39. Jonas Klattas 1720-1723 m.;
  40. Adomas Minkevičius 1723-1727 m.;
  41. Pranciškus Karnievskis 1727-1731 m.;
  42. Aleksandras Morikonis 1731-1732 m.;
  43. Jozefas Sadovskis 1732-1735 m.;
  44. Ignotas Vilkinavičius 1735-1739 m;
  45. Jonas Pašakauskis 1739-1749 m.;
  46. Kazimieras Bžozovskis 1742-1745 m.;
  47. Jonas Iljiničius 1745-1748 m.;
  48. Jonas Valatkevičius 1748-1749 m.;
  49. Martynas Bžozovskis 1749-1755 m.;
  50. Juozapas Bžozovskis 1755-1758 m.;
  51. Adomas Abramavičius 1758-1763 m. ir 1770-1773 m.
  52. Karolis Korickis 1763-1765 m.;
  53. Ignotas Petricis 1765-1768 m.;
  54. Vaitiekus Čaikovskis 1760-1770 m[2].

Pedagogai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Auklėtiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]