Niostveto ir Lihulto kultūros

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nestvedo ir Lihulto kultūra)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Niostveto ir Lihulto kultūros
6200 m. pr. m. e. – 3200 m. pr. m. e.
Dab. valstybės pietinė Norvegija, vidurio Švedija
Ist. regionas pietų Skandinavija
Amžius mezolitas

Niostveto ir Lihulto kultūros – dvi artimai susiję mezolito archeologinės kultūros Skandinavijoje. Jos norvegiškasis variantas yra vadinamas Niostveto kultūra (norv. Nøstvetkulturen), o švediškasis – Lihulto kultūra (šved. Lihultkulturen).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūros išsivystė iš Fosnos kultūros. Ankstyvoji kultūrų fazė (VIII–VII tūkst. pr. m. e.) yra vadinama Sandarnos kultūra. Lihulto kultūra VII – IV tūkst. pr. m. e. buvo paplitusi pietinėje Švedijoje, o Niostveto kultūra – Norvegijos pietinėje ir pietvakarinėje dalyse, iki pat Triondelago šiaurėje.

Į pietus nuo šių kultūrų (Danijoje ir Skonelande) buvo Kongemozės kultūra, kurią VI tūkst pr. m. e. pabaigoje pakeitė Ertebiolės kultūra. Per IV tūkst. pr. m. e. Niostveto ir Lihulto kultūros išsivystė į Duobelinės keramikos kultūrą, dalį jos pietinio arealo užgožė iš pietų (Danijos) atėjusi neolitinė Piltuvėlinės keramikos kultūra.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės atviros, nedidelės, bet linkę didėti, kas liudijo gyventojų sėslėjimą. Pajūrio gyvenviečių gyventojai vertėsi jūros žinduolių (ruonių) medžiokle, žvejyba ir maisto rinkimu, žemyninių – medžiojo šiaurinius elnius, briedžius, stirnas, šernus, žvejojo gėluose vandenyse ir rinko maistą. Gamino akmeninius dirbinius (būdingiausi – mikrolitai) iš kvarco, kvarcito, titnago.