Nepalo kongreso partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nepalo kongreso partija (NCP, The Nepali Congress) Nepalo politinė partija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurta 1947 m. sausio mėn. Indijoje emigrantų iš Nepalo, susijungus Nepalo nacionaliniam kongresui ir Nepalo demokratiniam kongresui. Iniciatorius buvo Indijos Kongreso socialistų partijos narys Bišešvaras Prasadas Koirala.

Pagrindiniai NCP siekiai buvo pakelti šalies gyventojų politinę sąmonę, kad būtų nuverstas šimtmetį trukęs Ranų dinastijos viešpatavimas, likviduotas feodalizmas ir sukurta demokratinė konstitucinės monarchijos sistema. Nuo 1956 m. NCP demokratinio socializmo socialines transformacijas pripažino savo pagrindiniu veiklos principu.

Tačiau partijai teko sunkiai kovoti už savo tikslus. Tūkstančiai jos narių buvo nužudyti, kankinti, nuteisti, ištremti, o jų turtas konfiskuotas. 1951 m. vasario 18 d. nuvertus Ranas ir karaliui Tribuvanai panaikinus paveldimą ministro pirmininko pareigybę bei 1951 m. balandžio 10 d. patvirtinus laikinąją konstituciją, NCP tapo svarbiausia Nepalo politine jėga, o Bišešvaras Koirala 1959 m. tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu ministru pirmininku. Tačiau žadėtos reformos buvo atidėtos, socialinė padėtis vis blogėjo, todėl karalius Mahendra Deva 1961 m. uždraudė politines partijas, paleido parlamentą ir sukūrė savivaldos iš apačios sistemą.

Jo įpėdinis karalius Bihendra, studijavęs Anglijoje ir JAV, 1972 m. šiek tiek atšildė politinį klimatą, bet 1976 m. iš tremties grįžęs Koirala buvo suimtas ir išlaisvintas tik reikalaujant JAV. 1981 m. rinkimus NCP boikotavo. 1982 m. po B. Koiralos mirties Kongresas vėl tapo rimta opozicine jėga. Tačiau tik 1990 m. Nepale prasidėjo demokratizacijos procesas, buvo pripažinta daugiapartinė sistema.

1991 m. rinkimuose dalyvavo 20 partijų, juos vėl laimėjo NCP, o partijos lyderis Girija Prasadas Koirala tapo ministru pirmininku. Tačiau politinio stabilumo pasiekti nepavyko dėl maoistinių ir komunistinių partijų destrukcijos, nors buvo bandymų sudaryti ir koalicines vyriausybes. 1994 m. Koiralos vyriausybė atsistatydino, bet naujuose rinkimuose daugumos nebegavo.

1998 m. viena kitą pakeitė net 4 vyriausybės. Tik 1999 m. Kongresui pavyko laimėti absoliučią daugumą, vyriausybę sudaryti buvo pavesta Krišnai Bhatarajui. Tačiau 2001 m. buvo išžudyta karaliaus šeima, tai vėl sukėlė tautos sąmyšį ir depresiją. Per keletą metų šiame pilietiniame kare žuvo daugiau, kaip 4000 žmonių.

Pirmininkai:

  • 1991 m. K. P. Bhatarajis,
  • 1999 m. Sušilis Koirala.

Socialistų Internacionalo narė nuo 1999 m. lapkričio 8 d.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]