Nepakeičiamosios aminorūgštys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Split-arrows.svg  Šį straipsnį yra pasiūlyta išskirti į du ar daugiau straipsnių!
Neakivaizdžias priežastis, dėl kurių palikta ši žymė, galite sužinoti ir aptarti aptarime (papildomos informacijos gali būti istorijoje).

Nepakeičiamosios aminorūgštys – tai tokios aminorūgštys, kurios turi būti gaunamos su maistu, nes jos žmogaus organizme nesintetinamos arba sintetinami nepakankami jų kiekiai. Yra 12 aminorūgščių, kurios negali būti susintetintos iš organizme esančių junginių. Tai fenilalaninas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, treoninas, triptofanas, valinas. Šios aminorūgštys turi būti gaunamos su maistu, nes jos yra būtinnos gaminant tam tikrus baltymus. Kai kurios nepakeičiamosios aminorūgštys vartojamos sintetinant pakeičiamąsias. Šis procesas vadinamas peramininimu. Pavyzdžiui, fenilalaninas gali būti paverstas pakeičiamąja aminorūgštimi tirozinu.

Aminorūgštis histidinas yra laikoma iš dalies nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja, kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų devynių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekus. Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.

Izoleucino yra baltyminiame maiste: mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, sojose. Jo trūkumo požymiai panašūs į hipoglikemijos, kuriai būdinga silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas. Jis sudaro 5,60 % visų esamų aminorūgščių.

Leucinas veikia augimą ir azoto apykaitą. Daug leucino yra baltyminiame maiste: pupelėse, mielėse, ruduosiuose ryžiuose, kukurūzuose, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje, mėsoje, jūros produktuose, sojose, grūduose. Suagusiems leucino per parą reikia apie 31 mg vienam kilogramui kūno svorio (80 kg sveriančiam žmogui – apie 2,5 gramo). Sportuojant reikia iki 5 gramų leucino per parą. Leucino gali trūkti tik tuomet, kai visai nevalgoma baltymų. Sudaro 8,70 % visų esamų aminorūgščių.

Metioninas veikia augimą ir vystymąsi, palaiko kūno svorį. Metionino yra mėsoje, žuvyje, pieno produktuose. Trūkstant metionino, pažeidžiamos kepenys, silpnėja raumenys, sulėtėja vaikų augimas, pakinta oda, sumažėja plaukų pigmentacija, vargina silpnumas, apatija, atsiranda edemų, sutrinka folio rūgšties apykaita. Maisto papildų su metioninu reikėtų vengti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Sudaro 2,30 % visų esamų aminorūgščių.

Fenilaninas dalyvauja energijos gamyboje bei skatina hormono cholecistokinino, kuris slopina apetitą, išskyrimą. Fenilalaninas laikomas antidepresine medžiaga. Vartojant per didelius kiekius L-fenilalanino gali padidėti arterinis kraujo spaudimas. Fenilalanino yra baltyminiame maiste – kiaušiniuose, piene, bananuose, mėsoje. L-fenilalanino yra jautienoje, kiaulienoje, vištienoje, žuvyje, piene, jogurte, sojų produktuose ir riešutuose. Fenilalaninas yra sudėtinė saldiklio aspartamo dalis. Fenilalanino trūkumas gali išsivystyti tik kuomet visiškai nevalgoma baltyminio maisto. Jam būdinga dirglumas, depresija, atminties sutrikimai. Sudaro 4,50 % visų esamų aminorūgščių.

Treoninas dalyvauja sintezėje kitų aminorūgščių – glicino ir serino, kurios reikalingos formuoti kolageną, elastiną, dantų emalį, raumenis, Treonino gauname valgydami mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius. Labai mažai jo yra pupelėse, grūduose, riešutuose. Treonino trūkumas gali pasireikšti emociniu nestabilumu, virškinimo sutrikimais ir kepenų suriebėjimu. Sudaro 5,20 % visų esamų aminorūgščių.

Tripofanas dalyvauja serantonino sintezėje. Seratoninas slopina daugelį depresijos simptomų, mažina PMS ir menopauzės nuotaikų svyravimus, dirglumą, pagerina atsipalaidavimą miegant, sumažina, „dirgliųjų kojų“ sindromą. Tripofanas identifikuoja baltymo sintezės pradžios vietą RNR. Sudaro 1,50 % visų esamų aminorūgščių.

Valinas gali regeneruoti hemoglobiną, įeina į fibrino ir kitų baltymų sudėtį.Valino yra varškės sūryje, žuvyje, grybuose, žemės riešutuose, mėsoje, daržovėse. Šios amino rūgšties trūksta, kai nevalgoma baltyminio maisto. Sudaro 6,50 % visų esamų aminorūgščių.

Lizinas reikalingas normaliam augimui ir daugeliui medžiagų apykaitos prosesų, kurių metu lizinas verčiamas karnitinu, gliutamatu, dalyvauja baltymų, fermentų, hormonų, anitikūnių sintezėje. Kartu su vitaminu C ir geležimi, lizinas formuoja kolageną, kuris yra kaulų, odos ir kitų jungiamųjų audinių sudėtinė daliis. Per dieną žmogui reikia apie 1-1,5 g lizino. Ypač daug jo yra žuvyje.