Neotribalizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Neotribalizmas – ideologija, teigianti, kad žmonija turinti pereiti į naują raidos stadiją ir gyventi gentimis. Neotribalistai atmeta dabartinę visuomenės sanklodą, paremtą masiškumu. Tokioje visuomenėje individas jaučiasi vienišas, nereikšminga sistemos dalimi, jo socialiniai santykiai yra paviršutiniški. Atkūrus gentinę santvarką žmogus atgautų prigimtinę laimę ir socialinę realizaciją.

Neotribalizmo ištakos – Žano Žako Ruso ir Viljamo Kingdono Klifordo filosofinės teorijos. Taip pat remiamasi prancūzų antropologo Klodo Levi Štrauso evoliuciniu principu, teigiančiu, kad rūšys, pašalintos iš aplinkos, kurioje susiformavo, tampa patologiškomis. Cituojami įvairūs psichologai ir sociologai kaip Robertas Patnamas, teigiantys, jog šiuolaikinėje visuomenėje didėja individų susvetimėjimas, tačiau socialinės integracijos poreikis išlieka.

Neotribalistai nesiūlo grįžimo į pirmykštį gyvenimą, tačiau siūlo kurti pakankamai autonomiškas, tarpusavyje susietas, koordinuojamas bendruomenes. Pagal įsivaizduojamą ateities modelį neotribalistai skirstomi į dvi stovyklas:

  • nuosaikieji neotribalistai teigia, kad gentinė visuomenė gali egzistuoti šiuolaikinėje technologinėje infrastruktūroje: bendruomenės įsikurtų daugiabučiuose namuose, turėtų savo tradicijas, ritualus, santvarką, tačiau toliau dirbtų darbuose, važinėtų mašinomis, pirktų ir t. t.
  • radikalieji neotribalistai teigia, kad gentinė visuomenė gali egzistuoti tik gamtoje, visiškai atsisakiusi ar bent smarkiai sumažinusi technologijas. Jų nuomone, dabartinė žmonių populiacija yra pernelyg didelė, todėl civilizacija turi privesti save iki susinaikinimo ir paskui išsivystyti į gentinę visuomenę.

Žymesni neotribalistai: Derrick Jensen, John Zerzan, Daniel Quinn.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]