Neoklasika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mazas Litmanas, Stanislovo Moniuškos Didysis teatras Poznanėje (Lenkija), 1909–1910
Neoklasikinis kinas nuo 1916 m. Ilavoje (prieš remontą)

Neoklasika – XX a. meno, literatūros, muzikos, architektūros įvairių tendencijų sambūris, jungiantis klasiką ar baroką.

Neoklasika (neo- + klasika, iš lot. classicus'pirmaeilis') meno, literatūros, muzikos eiliškumas Europos kultūroje XIX ir XX a., kuris jungia antiką ar klasiką ir baroką XVII ir XVIII a.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Prancūzų literatūroje neoklasicizmo atstovai yra Paulas Valerys ir Džeimsas Tisotas, Rusijoje taip pat priskiriamas vadinamasis akmeizmas, o lenkiškoje – Mečislovas Jastrunas. Taip pat vadinamas kraštutine estetika.



Commons-logo.svg Vikiteka: Neoklasika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka