Nendrinis žiogelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Locustella luscinioides

Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Devynbalsiniai
( Sylviidae)
Gentis: Žiogeliai
( Locustella)
Rūšis: Nendrinis žiogelis
( Locustella luscinioides)
Locustella luscinioides

Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides) – devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukščių rūšis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europoje paplitęs nuo Atlanto vandenyno iki Volgos žemupio ir Uralo kalnų. Šiaurinė arealo riba siekia Volgos aukštupį, Kamos vidurupį, pietuose – Kaukazą, Juodąją, Viduržemio jūras. Taip pat gyvena Vidurinėje Azijoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose (ten ir žiemoja).

Didžiojoje Lietuvos dalyje retas, tačiau nemažai nendrinių žiogelių peri Žuvinto, Simno, Biržulio, Amalvo, Urkio, Krokų Lankos ežeruose, Nemuno deltoje. Lietuvoje lankosi porūšis Locustella luscinioides luscinioides.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patino ir patelės viršutinė kūno dalis ruda, sparnai ir uodega tamsesni, apatinė pusė balsva, gerklė, pilvas šviesesni. Nuo kitų žiogelių skiriasi vienspalviu plunksnų apdaru. Snapas rudas. Sveria: patinas 13-20 g, patelė 15-21 g.

Elgsena[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvena prie atvirų vandens plotų, balų, dažniausiai viksvų, paparčių sąžalyne, rečiau sudžiuvusiose nendrėse, švendruose, karkluose. Patinai gieda daugiausia naktimis, paryčiais ar apsiniaukus. Lizdą krauna gegužės pradžioje iš senų nendrių lapų, žolių. Deda 3-5 balzganus su rudomis dėmėmis kiaušinius. Vakarų Europoje veda dvi vadas.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nendrinis žiogelis maistą renka straksėdamas arba žingsniuodamas tarp žolių. Minta bestuburiais: vorais, vabzdžiais ir jų lervomis[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Lietuvos fauna“: Paukščiai 2., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.