Nendrinė katė
| Felis chaus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Nendrinė katė (Felis chaus) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Felis chaus Schreber, 1777 | ||||||||||||||||
 Nendrinės katės paplitimas ir porūšiai: Felis chaus chaus (žalia spalva) Felis chaus affinis (raudona spalva) Felis chaus fulvidina (geltona spalva) |
Nendrinė katė (Felis chaus) – mažųjų kačių (Felinae) pošeimio, rainuotųjų kačių (Felis) genties plėšrus žinduolis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nendrinės katės savaime paplitusios pietvakarių ir pietų Azijoje, šiaurės rytų Afrikoje apie Nilo žemupį, bei pietryčių Europos nedidelėje dalyje apie Volgos deltą ir šiauriniame Kaukaze.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nendrinės katės gana nemažos, didžiausia Felis genties rūšis. Kūno ilgis neįskaičiuojant uodegos: 59–76 cm. Ūgis pečių aukštyje beveik iki 36 cm. Uodega: 21–30 cm. Kojos gana ilgos. Priklausomai nuo Žemės regiono, skiriasi ir šių gyvūnų dydis. Pavyzdžiui Izraelyje gyvenančios nendrinės katės patino kūno svoris nuo 8,6 iki 11,4 kg, patelės – nuo 5,27 iki 8,73 kg. Indijoje gyvenančios nendrinės katės populiacijos smulkesnės – čia patinai sveria nuo 4,34 iki 7,16 kg, patelės nuo 2,03 iki 5,97 kg[2].
Nendrinių kačių kailis smėlio spalvos, rausvai rudas ar pilkas, kailis beveik be tamsių dėmelių. Šios katės su melanizmo bei albinizmo požymiais buvo stebėtos tarp individų gyvenančių Indijos subkontinente. Nendrinės katės su baltu kailiuku buvo stebimos Vakarų Ghatai pietinėje dalyje palei Indijos vandenyno pakrantę.
Porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastaruoju metu išskiriami porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal naujausią klasifikaciją, pastaruoju metu išskiriami 3 nendrinės katės porūšiai[3][4][5]:
- Felis chaus affinis Gray, 1830
- Felis chaus chaus Schreber, 1777
- Felis chaus fulvidina Thomas, 1928
Tradiciškai išskiriami porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Remiantis 2018 m. jungtinės taksonomijos informacijos tarnybos (Integrated Taxonomic Information System, ITIS) interneto svetainėje patalpinta informacija bei Wilson & Reeder's Mammal Species of the World, Third Edition, tradiciškai išskiriama 10 nendrinių kačių porūšių[6][7]:
- Felis chaus affinis Gray, 1830 – gyvena Himalajų regione nuo Kašmyro ir Nepalo iki Sikimo ir Junano[8].
- Felis chaus chaus Schreber, 1777 – savaime gyvena Kaukazo regione, Turkmenistane, Irane, Baludžistane ir Sindziango provincijos Jarkendo apygardoje.
- Felis chaus fulvidina Thomas, 1929 – paplitę pietryčių Azijoje nuo Mianmaro ir Tailando iki Laoso, Kambodžos ir Vietnamo.
- Felis chaus furax de Winton, 1898 – paplitę Palestinoje, pietų Sirijoje ir Irake.
- Felis chaus kelaarti Pocock, 1939 – gyvena Šri Lankoje ir pietinėje Indostano pusiasalio dalyje į pietus nuo Krišnos upės.
- Felis chaus kutas Pearson, 1832 – gyvena nuo Bengalijos iki Gudžarato valstijos.
- Felis chaus maimanah Zukowsky, 1915 – gyvena į pietus nuo Amudarjos upės, įskaitant Afganistano Maimano miestą.
- Felis chaus nilotica de Winton, 1898 – gyvena Egipte.
- Felis chaus oxiana Heptner, 1969 – gyvena palei dešiniuosius Amudarjos upės intakus, Vachšos upės žemupyje, ir į rytus iki Gisaro slėnio ir šiek tiek už Dušanbės.
- Felis chaus prateri Pocock, 1939 – gyvena vakarų Indijoje ir Sinde.
Veisimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nendrinių kačių veisimosi sezonas gana įvairus, priklausomai nuo regiono ir ten gyvenančių jų porūšių, bet tęsiasi 63–66 dienas. Nėštumas trunka apie 60 dienų. Per metus veda dvi vadas, kuriose gimsta nuo 3 iki 6 kačiukų. Ką tik gimę kačiukai gana dideli, įprastai sveria apie 134 g ir greitai priauga svorio, maždaug 22 g į dieną. Dar maždaug 90 dienų patelė kačiukus maitina pienu, bet maždaug nuo 49 dienos jiems duodamas ir įprastas maistas. Apie 15 savaičių kačiukus patelė dar maitina. Nendrinės katės savarankiškomis tampa sulaukusios 8–9 mėnesių. Patinėliai ir patelės seksualiai subręsta sulaukę 11–18 mėnesių.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nendrinės katės plėšrūnės, dažniausiai jų aukomis tampa iki vieno kilogramo sveriantys gyviai. Daugiausiai tai nedideli gyvūnai – smiltpelės, graužikai, kiškiai, paukščiai. Taip pat gaudo žuvis, varliagyvius, nedidelius roplius, įskaitant nedideles gyvates. Retkarčiais pasigauna tikrųjų gazelių jauniklius. Žiemos metu minta ir vaisiais, kurie sudaro tik nedidelę dalį jų dietos.
Amžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nendrinės katės laisvėje įprastai gyvena apie 12–14 metų. Laikomos nelaisvėje vidutiniškai gyvena apie 15 metų, maksimaliai iki 20 metų[9]
Nendrinių kačių nykimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nyksta dėl gyvenamo arealo praradimo, dėl jo industrializavimo, ypač žemo intensyvumo ūkių urbanizavimo, o Indijos subkontinente dėl krūmynų naikinimo, kurių žemė vėliau paverčiama naudotina žemės ūkio reikmėms ir joje plečiant infrastruktūrą. Turkijoje pelkynams didelį pavojų daro upių užtvankų statymas ir žemės drėkinimo projektai, dėl ko nyksta ir taip ten negausūs pelkynai, kurių aplinkoje ir gyvena nendrinės katės. Taip pat Turkijoje šioms katėms didelį pavojų kelia nelegali medžioklė ir gamtos užterštumas. Irane jos nelegaliai žudomos jas medžiojant ar statant joms spąstus.
Santykiai su žmonėmis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Faraonų laikais senovės Egipte katės buvo laikomos šventomis ir jas mumifikuodavo. Jos kaip ir stepinis vilpišys (Felis silvestris lybica) buvo vienos pirmųjų prijaukintos žmonių, iš kurių kilo naminės katės ir iš jų buvo išvesta daugelis kačių veislių[10]
Nendrinių kačių sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Felis catolynx Pallas, 1811
- Felis erythrotus (Hodgson, 1836)
- Felis jacquemontii I. Geoffroy Saint-Hilaire
- Felis rüppelii von Brandt, 1832
- Felis shawiana Blanford, 1876
- Lynx chrysomelanotis (Nehring, 1902)
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Felis chaus“. IUCN Red list.
- ↑ researchgate.net / Geographic variation in jungle cat (Felis chaus Schreber, 1777) (Mammalia, Carnivora, Felidae) body size: Is competition responsible?, Article (PDF Available) in Biological Journal of the Linnean Society 92(1):163 – 172 · September 2007
- ↑ repository.si.edu / A revised taxonomy of the Felidae. Special Issue, No 11 | Winter 2017
- ↑ catsg.org / Revised taxonomy of the Felidae, (2 subfamilies, 8 lineages, 14 genera, 41 species, 77 subspecies)
- ↑ wildcatfamily.com / Jungle Cat (Felis chaus)
- ↑ itis.gov / Felis chaus
- ↑ departments.bucknell.edu / Felis chaus
- ↑ archive.org / Checklist of Palaearctic and Indian Mammals 1758 to 1946, 2nd, London, UK: British Museum of Natural History, 306–7. Ellerman, J.R.; Morrison-Scott, T.C.S. (1966)
- ↑ animaldiversity.org / Felis chaus jungle cat
- ↑ livescience.com / Ancient Egyptian Kitten Skeletons Hint at Cat Domestication, By Stephanie Pappas, Senior Writer | March 17, 2014.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- arkive.org / Jungle cat (Felis chaus) Archyvuota kopija 2013-12-23 iš Wayback Machine projekto., anglų kalba
- genomics.senescence.info / AnAge entry for Felis chaus, anglų k.
- youtube.com / Jungle cat and the other inhabitants of the animal world 2014 | Jungle cat – Felis chaus – חתול ביצות