Nemokamos atostogos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nemokamos atostogos - atostogų rūšis.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos (LR darbo kodeksas, 184 str. „Nemokamos atostogos“)[1]:

  • darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų - iki 14 kalendorinių dienų;
  • darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų – iki 30 kalendorinių dienų;
  • moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis 3 metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;
  • neįgaliajam – iki 30 kalendorinių dienų per 1 metus;
  • darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
  • darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
  • santuokai sudaryti - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
  • mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.

Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)