Nemerkiemio žudynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1944 m. Nemerkiemio žudynių aukos
Tanko sušaudytas namas

Nemerkiemio žudynės – vietinių gyventojų egzekucija, kurią 1944 m. spalio 21 d. Nemerkiemio kaime, į pietus nuo Gumbinės surengė puolanti Raudonoji armija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1944 m. spalio 16 d. generolo Ivano Černiachovskio III Baltarusijos fronto 5-ajai ir 11-ajai armijoms pavyko įsiveržti į Rytprūsius. Dar prieš puolimą propagandininkas rašytojas Ilja Erenburgas sukūrė daugybę kerštu persunktų tekstų. Kauno ir Vilniaus spaustuvės juos spausdino šimtais tūkstančių egzempliorių. Karius puolimui rengė ir per Vilniaus radijo stotį transliuojamas šių tekstų autoriaus balsas:

Cquote2.png „Nėra nieko, kas vokiečiuose būtų be kaltės – nei tarp gyvųjų, nei tarp mirusiųjų. Raudonarmiečiai, šventai vykdykite draugo Stalino nurodymą ir sumindžiokite fašistinį žvėrį jo urve. Sulaužykite germaniškųjų moterų rasinį pasididžiavimą. Pasiimkite jas sau, kaip savo teisėtą grobį. Žudykite, narsieji raudonarmiečiai!.“

Ilja Erenburgas

Cquote1.png


1944 m. spalio 21 d. užėmę Nemerkiemį, raudongvardiečiai surengė nespėjusių pasitraukti beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Kaip vėliau parodė liudytoja Gerda Mišulaitienė (Gerda Meschulat), rūsyje buvo pasislėpę 11 žmonių, tarp jų 4 vaikai. Rusų karininkas liepė visiems išeiti lauk, kur kareiviai visus sušaudė. [1]

Tačiau jau spalio 22 d. vokiečių „Hermano Geringo“ divizijos daliniai, 413-asis motorizuotų pėstininkų pulkas ir Įsruties folksšturmo kariai pradėjo kontrpuolimą ir spalio 23 d. atsiėmė Nemerkiemį. [2] Radus nepalaidotus nužudytus žmones į kaimą atvyko Generalinio štabo, SS atstovai ir kariniai žurnalistai. Spalio 27 d. laikraštyje „Braunschweiger Tageszeitung“ ir kituose pasirodė straipsniai, detaliai aprašę žudynes.

Tarptautinė gydytojų komisija, kuriai vadovavo estas Hjalmaras Miaė, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, spalio 31 d. nustatė, kad net 8 – 12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Bundesarchiv Ost-Dok. 2, Nr. 21 S. Zitiert nach DER SPIEGEL 13/2002 vom 25. März 2002, S. 40.
  2. Günter K. Koschorrek - Neužmiršk erškėčių meto. Vermachto kulkosvaidininko dienoraštis. Rytų frontas 1942–1945. Vox Altera, 2009. ISBN 9786099500900. 331 p. // Günter K. Koschorrek. Vergiss die Zeit der Dornen nicht. Verlaghaus Würzburg GmbH & Co. KG. Würzburg, Flechsig Verlag, 2008.