Nematerialūs aktyvai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nematerialūs aktyvai – nepiniginiai aktyvai, neturintys fizinės formos.

Nematerialiems aktyvams priskiriami aktyvai, kurie įvykdo tokias sąlygas:

  1. nėra materialios struktūros;
  2. galima atskirti nuo kito turto;
  3. naudojamas produkcijos gamyboje, vykdant darbus ar teikiant paslaugas ar naudojami vadovaujant organizacijai;
  4. nuosavybės dokumentai, patvirtinantys turto priklausomybę išskyrus organizacijos teisę į intelektualinės nuosavybės rezultatus (patentai, liudijimai, kiti saugos dokumentai, prekybos ženklai ir t. t.).

Prie nematerialių aktyvų galima priskirti sekančius objektus:

  • intelektinės nuosavybės objektai (išimtinės teisės į intelektinės veiklos rezultatus):
    • išimtinė teisė patento savininko į išradimą, gamyklinį pavyzdį, naudingą modelį;
    • išimtinė teisė į ESM programas, duomenų bazes;
    • turtinės autoriaus ar kito patento savininko teisės į integralių mikroschemų topologijas;
    • išskirtinė savininko teisė į prekybinį ar aptarnavimo ženklą, prekių pagaminimo vietą;
    • išimtinės patento turėtojo teisės į selekcinius pasiekimus.
  • organizacijos darbinė reputacija ar organizacinės išlaidos (išlaidos kuriant juridinį asmenį, pripažintos steigiamaisiais dokumentais kaip indelio dalis);

Į nematerialius aktyvus neįtraukiamos darbuotojų intelektinės ir verslo savybės, jų kvalifikacija ir darbiniai sugebėjimai, nes jie neatskiriami nuo jų nešiotojų ir jų negalima naudoti be jų.