Riešutinis lotosas

Nelumbo nucifera
Riešutinis lotosas (Nelumbo nucifera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Magnolijūnai ( Magnoliophyta) Klasė: Magnolijainiai ( Magnoliopsida) Šeima: Lotosiniai ( Nelumbonaceae) Gentis: Lotosas ( Nelumbo) Rūšis: Riešutinis lotosas ( Nelumbo nucifera)
Sinonimai
Nelumbo caspica; Nelumbo komarovii; Nelumbo nelumbo; Nelumbo speciosum; Nymphaea nelumbo

Riešutinis lotosas (Nelumbo nucifera) – lotosinių augalų (Nelumbonaceae) šeimos ir lotoso (Nelumbo) genties augalų rūšis. Lotoso lapai apie 50 – 70 cm skersmens, žiedai iki 20 – 25 cm, šaknys giliai po vandeniu, augalas gardžiai kvepia.

Kilmė

Nuo senų laikų riešutinis lotosas buvo auginamas pietryčių Azijos žemėse, vėliau jis atvyko ir į kitus žemynus. Pirmieji lotosą į Afriką pergabeno Senovės Persijos civilizacijos gyventojai, o 1787 m. botanikas Džozefas Banksas šį lotosą atvežė ir į vakarų Europą. Šiuo metu Afrikoje riešutinis lotosas jau išnykęs, tačiau jis yra plačiai paplitęs pietų Azijos ir Australijos botanikos soduose.

Mityba

Visos riešutinio lotoso dalys valgomos, labiausiai vertinamos šaknys, nes jos yra sveikos ir maistingos. Lotoso šaknys kepamos, troškinamos ir tinkamos gražinti įvairiausiems patiekalams, vainiklapiai, lapai ir šakniastiebiai tinka sriubai, iš kuokelių ruošiama arbata, o riešutinio lotoso sėklos tarnauja kaip pagardas kukurūzų spragėsiams ir įvairiems padažams.

Reikšmė religijose

Hinduizmo religijoje riešutinis lotosas simbolizuoja dieviškojo grožio pavyzdį. Hinduizmo dievų Brahma ir Lakšmė paveiksluose dažnai pavaizduoti lotosai, kurių vainiklapiai atskleidžia dvasinę dievų galią. Šis lotosas dažnai minimas hinduistų literatūroje (puranose ir vedose). Riešutinis lotosas yra nacionalinė Indijos gėlė.

Budizme lotosas simbolizuoja sielos, kalbos ir proto grynumą. Buda dažnai vaizduojamas sėdintis ant milžiniško lotoso. Budistų sakoma, kad po Budos pėdomis visada augo lotosai.

Kinai riešutinį lotosą laiko žmogaus grynumo ir elegancijos simboliu. Ši lotoso simbolika kinų kultūroje atsirado dėl konfucianisto Džou Dunji filosofijos.

• 
  Žiedas
• 
  Lapai
• 
  Žiedas be vainiklapių
• 
  Žiedas ir lapai
• 
  Troškintos lotoso šaknys
• 
  Hinduizmo dievaitė Lakšmė stovinti ant didžiulio lotoso ir laikanti rankose du lotoso žiedus

Nuorodos

• http://delta-intkey.com/ Archyvuota kopija 2006-11-01 iš Wayback Machine projekto. Tinklalapis apie lotosinių augalų šeimą. (angl.)
• http://flower.onego.ru/ Tinklalapis apie riešutinį lotosą. (rus.)
• http://www.tryptamind.com/ Kitas tinklalapis apie riešutinį lotosą. (angl.)