Negarba
| Negarba | ||
|---|---|---|
  Negarba |
||
| 55°57′32″š. pl. 21°12′14″r. ilg. / 55.959°š. pl. 21.204°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |
| Gyventojų | 0 | |
Negarba – kaimas vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Rūdaičių. Kultūros paveldas:
- Negarbos piliakalnis su papėdės gyvenviete (I – XIII a.)
- Negarbos kapinynas (II – XIV a.)
- Jazdų, Negarbos kapinynas (X – XIII a.)
- 1948 m. žuvusių partizanų atminimo ženklas (pastatytas 2018 m.)
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas veikiausiai kilęs iš baltų prokalbės: sanskrito kalboje na garba reiškia „įsčios“.[2]
Liaudies etimologija mena, kad ant Negarbos piliakalnio stovėjęs puikus dvaras, bet ponai tik puotaudavę, o žmones skriausdavę. Kartą žmonės paprašę jų paramos, bet ponai pasielgę negarbingai – jiems nepadėję ir toliau puotavę. Už tai dievai supykę, kalnas prasivėręs ir visas dvaras su ponais prasmegęs, o kalno viršuje atsivėrusi kūdra.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Negarbos kaimas įkurtas Lietuvos žemės reformos metu, valstybės nusavintoje Sofijos Marijos Tiškevičiūtės-Dembinskos Jazdų dvaro žemėje.
1948 m. dvaro daržinėje Kardo rinktinės Narimanto (Palangos) kuopos partizanų būrys įsirengė slėptuvę. Apie tai sužinojus MGB Palangos valsčiaus poskyrio saugumiečiams, 1948 m. lapkričio 5 d. sodybą apsupo MGB vidaus kariuomenės 24-ojo šaulių pulko kareiviai ir Palangos stribai. Per susišaudymą žuvo du partizanai, o trečiasis buvo sunkiai sužeistas, suimtas ir kartu su nukautais draugais išvežtas į Palangą.[3]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 2001 m.sur.[6] | 2011 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 96 | 59 | 2 | 0 | 0 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Diana Jomantaitė. Lietuvybės kalnas. 2013-02-15, Pajurionaujienos.lt (tikrinta 2022-08-25).
- ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. – Parengė E. Jankauskienė, R. Trimonienė, D. Žygelis. – Vilnius, 2010. – P. 190, eil. Nr. 48-25
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.