Negalimas trejetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Negalimas trejetas – ekonomikos hipotezė, kad negalima vienu kartu pasiekti fiksuoto valiutos kurso, laisvo kapitalo judėjimo ir nepriklausomos pinigų politikos.

Formalus šito modelio pagrindimas išdėstytas Mandelio-Flemingo (Mundell-Fleming) modelyje.

Modelio pagrindimas[taisyti | redaguoti kodą]

Neformalus modelio pagrindimas išplaukia iš svarstymų, kuriais parodoma, kad užsienyje vykstantys pokyčiai bet kokiu atveju įtakos valstybės vykdomą pinigų politiką. Jei nebus stengiamasi prisitaikyti prie užsienyje vykstančių pokyčių, valstybės ūkis gali turėti skaudžių pasekmių.

Neformalus modelio pagrindimo svarstymai:

а) Jei valstybė leidžia laisvą kapitalo judėjimą ir vykdo nepriklausomą pinigų politiką (nustatinėja palūkanas ir taip kontroliuoja infliaciją), laisvas kapitalo judėjimas leidžia laisvai prekiauti valiutu rinkoje ir koreguoja palūkanas pasaulinių palūkanų linkmėn (žinoma, atsižvelgiama į valstybėje esančią riziką). Pinigų politika, orientuota kontroliuoti infliaciją, nustatinėja vidines palūkanas. Centrinis bankas gali koreguoti palūkanas pardavinėdamas ar supirkdamas kitas valiutas. Jei Centrinis bankas kitas valiutas parduoda, tai jos gali baigtis, jei kitas valiutas supirkinėja, turi vykdyti emisiją (prispausdinti naujų pinigų).

b) Jei valstybėje fiksuotas keitimo kursas ir nepriklausoma pinigų politika, tuo pačiu kontroliuojama pinigų pasiūla ir sulaikoma infliacija. Galiausiai nustatomos vidinės palūkanos ir žinomas valiutos judėjimas. Jei leidžiamas laisvas kapitalo judėjimas, atsiranda kitos palūkanų normos. Centrinis bankas turi arba koreguoti valiutos kursą, arba keisti pinigų pasiūlą.

c) Jei valstybėje fiksuotas keitimo kursas ir laisvas kapitalo judėjimas, tokiu atveju užsienio investuotojai gali laisvai pagal nustatytą kursą pirkti ir parduoti įsipareigojimus vietine valiuta; tai yra nepriklausomos pinigų politikos pakaitalas. Pradedant vykdyti nepriklausomą pinigų politiką, Centrinis bankas susidurs su tuo, kad per valiutų rinką investuotojai pradės įtakoti palūkanas, mažindami Centrinio banko veiklos efektyvumą.

Situacija Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Dabar Lietuvoje litas susietas su euru, kapitalas gali laisvai judėti ir siekiama išlaikyti mažą infliaciją. Tokia pati maža infliacija kitose vakarų Europos valstybėse ir JAV, kurios yra didžiausios investuotojos iš užsienio valstybių. Lietuvos ūkiui augant sparčiau negu Vakarų, išsilaiko žema infliacija ir palūkanos toliau lieka mažos. Lietuvoje vykdoma pinigų politika panaši į Europos Sąjungos ir JAV vykdomą pinigų politiką.