Nedarbo draudimo išmoka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nedarbo draudimo išmoka (bedarbio pašalpa) - socialinės paramos nedarbo atveju forma. Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato specialus įstatymas.

2009 m. nedarbo išmoką Lietuvoje gavo 174 000 žmonių. 2009 metų socialinio draudimo išmokų biudžetas sudarė beveik 540 mln. litų. 2010 metais nedarbo išmokoms ketinama skirti 340 mln. litų. Maksimali išmoka šiais metais sumažinta iki 650 litų, kai 2009 m. bedarbis dar galėjo gauti ir 1 040 litų[1].

Teisė į nedarbo išmoką[taisyti | redaguoti kodą]

Teisę į nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie (LR nedarbo socialinio draudimo įstatymas, 5 str.)[2]:

  • iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėn.;
  • įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju;
  • baigė privalomąją nuolatinę pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo atleisti iš šių tarnybų ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko.

Dydis[taisyti | redaguoti kodą]

Nedarbo draudimo išmoka Lietuvoje apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.

Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro mokėjimo mėnesį galiojančių valstybės remiamų pajamų dydis.

Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:

  • apskaičiuojamos bedarbio kiekvieno mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nėra, jos laikomos lygios nuliui;
  • apskaičiuojamas šių draudžiamųjų pajamų, padalytų iš atitinkamą mėnesį buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis;
  • gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų;
  • kintama nedarbo draudimo išmokos dalis sudaro 40 % šios dalies 3 punkte nurodyto dydžio.

Pirmus 3 mėnesius mokama visa nedarbo išmoka, likusį nustatytą nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį – pastovi nedarbo draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo išmokos dalies. Kiekvienu iš nurodytų laikotarpių mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 70 % paskutinių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.

Mokėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nedarbo draudimo išmoka Lietuvoje skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos ir mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stažo, įgyto iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jei nedarbo draudimo stažas mažesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo išmoka mokama 6 mėnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 metų – 7 mėnesius, jei nuo 30 iki 35 metų – 8 mėnesius, jei 35 metai ir daugiau – 9 mėnesius[3].

Vokietija[taisyti | redaguoti kodą]

Vokietija - socialinė valstybė (konstitucinis principas Vokietijos teisėje). Todėl socialinė parama nedarbo atveju turi gilias reglamentavimo tradicijas. Nedarbo išmokos (vok. Arbeitslosengeld) paskirtis - pakeisti darbo užmokestį (vok. Lohnersatzleistung). Reguliuoja vad. Ketvirtasis įstatymas moderniosioms paslaugoms darbo rinkoje (vok. Vierte Gesetz für moderne Dienstleistungen am Arbeitsmarkt, vad. „Hartz-IV“), įsigaliojęs 2005 m. sausio 1 d.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]