Naujosios Zelandijos jūrų liūtas
| Phocarctos hookeri | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Naujosios Zelandijos jūrų liūtas (Phocarctos hookeri) | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Phocarctos hookeri Gray, 1844 | ||||||||||||||||
 Paplitimas |
Naujosios Zelandijos jūrų liūtas[2] (Phocarctos hookeri) – ruonių (Pinnipedia) pobūrio jūros žinduolis. Gyvena Ramiojo vandenyno pietinėse Naujosios Zelandijos salų pakrantėse: šiaurėje jų kolonijos siekia Fovo sąsiaurį, pietuose – Makvorio salą. Didžiausios kolonijos yra Oklando salose, taip pat Kempbelo salose. Spėjama populiacija – 10–13 tūkst. individų.[3]
Patinai 2,5–3,5 m ilgio, sveria 200–400 kg, patelės smulkesnės – 1,6–2 m ilgio, sveria 100–160 kg. Patinai tamsiai rudi arba juodi, su ryškiai matomais karčiais ant sprando. Patelės daug šviesesnės pilkos spalvos, kartais net geltonos, aplink letenas kailis tamsesnių atspalvių.[3]
Patinai poligamai, paplūdimiuose užima teritoriją su savo patelių haremu (iki 25). Kiti patinai laikosi aplink ir bando nugalėti pagrindinį patiną. Patelė po 11 mėnesių nėštumo atsiveda 1 jauniklį. Skirtingai, nei kitų rūšių jūrų liūtai, Naujosios Zelandijos jūrų liūtų patelės su jaunikliais pasitraukia iš gulyklos dėl atžalų saugumo gilyn į sausumą (net iki 2 km,[4] gali pakilti į 600 m aukštį virš jūros lygio). Ten įsikuria tarp žolių ar miškuose.[3]
Naujosios Zelandijos jūrų liūtai laikosi savo gulyklų ir paprastai nemigruoja (išskyrus pateles su jaunikliais). Maitinasi įvairiais jūrų gyvūnais – kalmarais, raudonosiomis menkėmis (Pseudophycis), opalžuvėmis, kitomis smulkiomis žuvimis, aštuonkojais, rajomis, rykliais. Ieškodami maisto paneria į 200, retai į 600 m gylį. Sausumoje kartais gaudo paukščius, ėda jų kiaušinius.[3]
Seniau Naujosios Zelandijos jūrų liūtai gyveno Pietų salos ir Stiuarto salos pakrantėse, bet žmonių buvo išmedžioti. Nuo 1993 m. grįžo į Otago pusiasalį. Populiacijai gresia išnykimas dėl mažėjančių kalmarų, kuriuos gaudo žmonės, populiacijų. Neretai patenka į žvejybinių laivų tinklus. Taip pat daug šių jūrų liūtų žūsta dėl bakterinių epidemijų.[3]
-
Patinas -
Patelė -
Žįstantis jauniklis -
Naujosios Zelandijos jūrų liūtai tarp žolių kupstų Kempbelo salose
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Phocarctos hookeri“. IUCN Red list.
- ↑ Žinduolių pavadinimų žodynas: lotynų, lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis / [rengė P. Bluzma (ats. red.), R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas, R. Baleišis]. – Vilnius : Ekologijos inst. l-kla, 2002
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Phocarctos_hookeri,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
- ↑ Augé, Amélie A.; Chilvers, B. Louise; Mathieu, Renaud; Moore, Antoni B. (2012). „On-land habitat preferences of female New Zealand sea lions at Sandy Bay, Auckland Islands“. Marine Mammal Science. 28 (3): 620–637.
