Naujoji žiniasklaida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Naujoji žiniasklaida – plati sąvoka, atsiradusi XX amžiuje apimanti tradicinės žiniasklaidos, tokios kaip filmų, vaizdo, muzikos, sakytinės ir rašytinės kalbos, pateikiama kompiuterių ir informacinėmis technologijomis, įvairiais vartotojų įtaisais ir, svarbiausia, internetu.

Naujoji žiniasklaida užtikrina galimybę pasiekti turinį bet kur ir bet kada per skaitmeninius prietaisus, taip pat interaktyvių vartotojų atsiliepimus: kūrybingas bendravimas ir bendruomenės formavimas yra šios žiniasklaidos turinys.

Kas skiria Naująją žiniasklaidą nuo tradicinėse žiniasklaidos nėra turinio perkėlimo į skaitmeninį formatą žiniasklaidos į bitus, bet dinamiškas gyvenimo "naujosios žiniasklaidos" turinio ir jos dialoginis santykis su žiniasklaida vartotojui. Kitas svarbus naujosios žiniasklaidos pažadas yra leidybos, platinimo ir vartojimo žiniasklaidos turinio "demokratizavimas".

Taigi, didelės raiškos skaitmenine televizija transliuojamas filmas žiūrimas per plazminį televizorių yra vis dar tradicinės žiniasklaidos pavyzdys, tačiau "analoginis" popieriaus plakatas su vietine roko grupe, kurioje yra žiniatinklio adresas ir kur grupės gerbėjai gali rasti informaciją ir atsisiųsti muziką yra jau naujosios žiniasklaidos bendravimo pavyzdys.

Wikipedia yra vienas iš ryškiausių Naujosios žiniasklaidos fenomenų, apimantis priėjimą per internetą, nuotraukas, vaizdo įrašus bei internetines nuorodas ir kitų žmonių bendrą darbą bei atsiliepimus.

Dauguma technologijų, vadinamų naujosios žiniasklaidos technologijomis yra skaitmeninės ir dažnai apibūdinamos kaip lengvai valdomos, patalpintos tinkluose, t. y. tokios, kurias galima ne sunkiai redaguoti, valdyti, interaktyvios ir nešališkos.[1] Keletas pavyzdžių gali būti internetas, tinklalapiai, multimedijos, kompiuteriniai žaidimai, CD-ROM ir DVD.

Naujoji žiniasklaida tai nėra televizijos programos ar filmai, žurnalai, knygos, arba popieriniais leidiniai - nebent jos turi technologijų, kurios leidžia skaitmeninį interaktyvumą, pavyzdžiui, grafinius žodžius, kuriuose yra interneto nuorodos.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Flew, 2008
  2. Manovich, Lev. "New Media From Borges to HTML." The New Media Reader. Ed. Noah Wardrip-Fruin & Nick Montfort. Cambridge, Massachusetts, 2003. 13-25.

Papildomi šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]