Naujamiesčio apylinkė
55°41′š. pl. 24°09′r. ilg. / 55.69°š. pl. 24.15°r. ilg.
.svg){kind=small} Naujamiesčio apylinkė
| ||
| Centras | Naujamiestis | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Naujamiesčio valsčius | |
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Panevėžio rajonas (1950–1995) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Naujamiesčio seniūnija | ||
Naujamiesčio apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Naujamiesčio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Panevėžio rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Sargėnų apylinkė, Mickiemės apylinkė, dalis Strulionių apylinkės, dalis Degionių apylinkės, dalis Gustonių apylinkės, dalis Vilkelių apylinkės ir Vadaktėlių apylinkė, o dalis Naujamiesčio apylinkės prijungta prie Upytės apylinkės. 1963 m. prijungta dalis Upytės apylinkės ir dalis Gustonių apylinkės.[3] 1966 m. dalis teritorijos prijungta prie Petriškių apylinkės. 1973 m. prijungta dalis Berčiūnų apylinkės.
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
M. Melnikaitės vardo, „Pirmūno“ kolūkiai ir Lyberiškio tarybinis ūkis [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
101,8 | 2590 ([5]) | „Pirmūno“ kolūkis, M. Melnikaitės vardo kolūkis, Slabados tarybinio ūkio Vadaktų II skyrius [6] | 40 kaimų, 3 vienkiemiai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
2469 | 35 kaimai, 2 viensėdžiai, 5 kaimų dalys [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
117,1 | M. Melnikaitės kolūkis, „Pašuojos“ kolūkis, Liberiškio tarybinis ūkis [8] | 36 kaimai, 2 viensėdžiai, 4 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
53 kaimai, 11 viensėdžių, 6 kaimų dalys [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
3122 | 41 kaimas, 6 viensėdžiai, 8 kaimų dalys [10] | ||
| 1985 m. | Marijos Melnikaitės kolūkis, Liberiškio tarybinis ūkis, Panevėžio hidromelioracijos tarybinis ūkis technikumas, Naujamiesčio girininkija [11] | Berčiūnai, Berniūnai, Degionys, Drąseikiai, Gustonys, Liberiškis, Molainiai, Narutiškis, Nevėžninkai, Varpučiai, Vilkeliai ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
3240 | 51 kaimas, 6 viensėdžiai, 6 kaimų dalys, 1 kurortas [12] | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 28–30
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 34–35
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 304
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 354 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 163.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 323
- ↑ Panevėžio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 294
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 356