Naujamiesčio apylinkė

Koordinatės: 55°41′š. pl. 24°09′r. ilg. / 55.69°š. pl. 24.15°r. ilg. / 55.69; 24.15
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°41′š. pl. 24°09′r. ilg. / 55.69°š. pl. 24.15°r. ilg. / 55.69; 24.15

  Naujamiesčio apylinkė
Centras Naujamiestis
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Naujamiesčio valsčius
Apskritis Panevėžio apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Panevėžio rajonas (1950–1995)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Naujamiesčio seniūnija

Naujamiesčio apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Naujamiesčio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Panevėžio rajonui.[2] 1954 m. prijungtos Sargėnų apylinkė, Mickiemės apylinkė, dalis Strulionių apylinkės, dalis Degionių apylinkės, dalis Gustonių apylinkės, dalis Vilkelių apylinkės ir Vadaktėlių apylinkė, o dalis Naujamiesčio apylinkės prijungta prie Upytės apylinkės. 1963 m. prijungta dalis Upytės apylinkės ir dalis Gustonių apylinkės.[3] 1966 m. dalis teritorijos prijungta prie Petriškių apylinkės. 1973 m. prijungta dalis Berčiūnų apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
M. Melnikaitės vardo, „Pirmūno“ kolūkiai ir Lyberiškio tarybinis ūkis [4]
1959 m.
(Išsamiau)
101,8 2590 ([5]) „Pirmūno“ kolūkis, M. Melnikaitės vardo kolūkis, Slabados tarybinio ūkio Vadaktų II skyrius [6] 40 kaimų, 3 vienkiemiai
1970-01
(Išsamiau)
2469 35 kaimai, 2 viensėdžiai, 5 kaimų dalys [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
117,1 M. Melnikaitės kolūkis, „Pašuojos“ kolūkis, Liberiškio tarybinis ūkis [8] 36 kaimai, 2 viensėdžiai, 4 kaimų dalys
1976-07-01
(Išsamiau)
53 kaimai, 11 viensėdžių, 6 kaimų dalys [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
3122 41 kaimas, 6 viensėdžiai, 8 kaimų dalys [10]
1985 m. Marijos Melnikaitės kolūkis, Liberiškio tarybinis ūkis, Panevėžio hidromelioracijos tarybinis ūkis technikumas, Naujamiesčio girininkija [11] Berčiūnai, Berniūnai, Degionys, Drąseikiai, Gustonys, Liberiškis, Molainiai, Narutiškis, Nevėžninkai, Varpučiai, Vilkeliai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
3240 51 kaimas, 6 viensėdžiai, 6 kaimų dalys, 1 kurortas [12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 28–30
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 34–35
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 304
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 354 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 163.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 323
  11. Panevėžio rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 294
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 356