Nathan Söderblom

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Nathan Söderblom
Nathan Soderblom.jpg
Nathan Söderblom 1923 m.
Gimimo vardas: Lars Olof Jonathan Söderblom
Gimė: 1886 m. sausio 15 d.
Trenė, Švedija
Mirė: 1931 m. liepos 21 d. (45 metai)
Upsala, Švedija
Palaidotas: Upsalos katedra
Tautybė: švedas
Tėvai: Jonas Söderblom
Nikolina Sophie Blûme
Sutuoktinis(-ė): Anna Söderblom
Religija: liuteronybė
Šventasis
Įšventintas: 1931 m.
Upsalos arkivyskupas
Ėjo pareigas: 1914 – 1931
Pirmtakas: Johan August Ekman
Įpėdinis: Erling Eidem
Veikla: arkivyskupas, teologas, religijotyrininkas
Sritis: religijos kilmė, esmė
Išsilavinimas: religijotyros profesorius
Alma mater: Upsalos universitetas
Žymūs apdovanojimai:

Nobelio taikos premija (1930 m.)

Commons-logo.svg Vikiteka: Nathan SöderblomVikiteka

Larsas Olofas Džonatanas (Natanas) Sederblomas (Lars Olof Jonathan Söderblom; g. 1886 m. sausio 15 d. – m. 1931 m. liepos 21 d.) – Švedijos liuteronų dvasininkas, Upsalos arkivyskupas, Nobelio taikos premijos laureatas (1930 m.).

Gimė vidurio Švedijoje, Jevleborgo lėne, Sederhamno savivaldybėje, Trenės (Trönö) kaime. Augo atsidavusių krikščionių šeimoje. 1883 m. įstojo į Upsalos universitetą, studijavo teologiją. Buvo išvykęs į JAV. 1893 m. tapo kunigu. 1912 m. Sederblomas tapo Leipcigo universiteto religijotyros profesoriumi, bet 1914 m. grįžo į Švediją, kur paskirtas Upsalos arkivyskupu (aukščiausiu Švedijos liuteronų bažnyčios hierarchu). Buvo ekumenizmo ne tik tarp krikščionių, bet tarp visų pasaulio religijų šalininkas. Už tarpreliginio dialogo skatinimą 1930 m. apdovanotas Nobelio taikos premija.

1931 m. mirė Upsaloje, palaidotas Upsalos katedroje.

Natanas Sederblomas taip pat laikomas vienu idėjinių religijos fenomenologijos pradininkų. Jis laikomas vienų iš pirmųjų, iškėlusių mintį, kad religijos pagrindas yra ne antgamtiškas dievas, o šventybė. Kritikavo tuomečius antropologinius, sociologinius, istorinius požiūrius į religiją ir teigė, kad religija yra atskiras, dvasinis objektas, kuris neredukuotinas. Atmetė religijotyros ir teologijos priešpriešą, teigdamas, kad religijų tyrinėjimas yra šventybės siekis. Religijos pradmenis teigė esant unikaliame, kiekviename žmoguje glūdinčiame religiniame jausme. Religingą žmogų apibrėžė kaip tą, kuriam kažkas esti šventa.