Natator depressus
| Natator depressus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Natator depressus | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Trūksta duomenų (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Natator depressus Garman, 1880 |
Natator depressus – jūrinių vėžlių rūšis, endeminė Australijos kontinentiniame šelfe. Natator depressus yra vienintelė natator genties rūšis.
Taksonomija ir etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natator depressus priklauso monotipinei natator genčiai, kuri savo ruožtu priklauso jūrinių vėžlių šeimai. Genties vardas lotynų kalboje reiškia „plaukikas“. Depressus, rūšies indikatorius (antra mokslinio vardo dalis), reiškia „plokščias“. Ši vardo dalis apibūdina vėžlio šarvo plokštumą.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natator depressus vėžliai paprastai aptinkami įlankose, sekliuose ir daug augmenijos turinčiose vandenyse, koralų rifuose, estuarijose ir lagūnose prie šiaurės Australijos krantų ir šalia Papua Naujosios Gvinėjos krantų.
Vėžliai gali maitintis šalia Indonezijos ir Papua Naujosios Gvinėjos, tačiau kiaušinius deda tik Australijoje. Kiaušinius vėžliai deda nuo Eksmuto miesto Vakarų Australijoje iki Mon Repou gamtosaugos parko Kvinslande. Svarbiausia veisimosi vieta yra Krabo sala vakarų Toreso sąsiauryje. Veisimasis taip pat gali vykti Didžiojo barjerinio rifo pietinėse salose ir į šiaurę nuo Gladstono pakrantės nutolusiose salose.
Sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suaugusio vėžlio karapaksas yra vidutiniškai apie 90 cm ilgio. Jis yra žemo kupolo formos, kraštai išlenkti į viršų. Viršutinė šarvo spalva yra rausvai pilka, apatinė – blanki.
Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kiaušinių dėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natator depressus skiriasi nuo kitų jūros vėžlių dėdami didesnius, bet mažiau kiaušinių. Kaip ir kitų rūšių patelės, kiaušinius deda paplūdimyje. Šios rūšies patelės į paplūdimį grįžta ne anksčiau nei po 30 metų nuo savo išsiperėjimo jame.
Patinai niekada negrįžta į krantą, nes poravimasis vyksta jūroje ir trunka apie 1,5 valandos. Patelės naudoja savo priekinius plaukmenis iškąsti didžiąją dalį paviršinio sauso smėlio. Tada naudoja užpakalinius plaukmenis nedidelei kiaušinių dėtuvei iškąsti. Padėjusi nuo 50 iki 75 kiaušinių, užkasa duobę su užpakalinėmis kojomis ir užmaskuoja paviršių sausiu smėliu priekinėmis galūnėmis. Kiaušinių dėjimo sezonu patelės deda kiaušinius kas 16 – 17 dienų – iš viso 1 – 4 dėtuves. Kiaušinius deda kas 2 – 3 metus.[2]
Kiaušiniai pažeidžiami plėšrūnų, tokių kaip dingas, varanai ar introdukuotos rudosios lapės. Pakeista ekologinė sistema vėžlių kiaušinių dėjimo vietose sutrikdė ir kiaušinių dėjimo elgesį. Suaugę vėžliai taip pat randami žvejybos tralerių tinkluose, taip pat vietinių žmonių naudojami maistui.[2]
Perėjimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natator depressus išsiperėję vėžliukai yra patys didžiausi iš visų vėžlių. Perėjimasis yra pats pavojingiausias metas šiems vėžliams. Orientuodamiesi į žemą ir atvirą horizontą naujagimiai veržiasi link jūros. Šiuo metu juos medžioja paukščiai, krabai ir kiti plėšrūnai. Jūroje jie taip pat negali jaustis saugūs. Rykliai ir kitos žuvys laukia sekliuose vandenyse ir medžioja tik ką išsiperėjusius vėžliukus. Pagal mokslininkų skaičiavimus tik 1 iš 100 vėžlių išgyvena iki pilnametystės. Tačiau sulaukus pilnametystės jau retai kas medžioja šiuos vėžlius.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Natator depressus vėžliai minta įvairiais organizmais: jūros žole, jūriniais bestuburiais (moliuskais, medūzomis, krevetėmis, minkštais koralais, holoturijomis ir kitais minkštakūniais) ir žuvimi.[2]
Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rūšis laikoma nykstančia Vakarų Australijoje[2], bet Raudonasis IUCN sąrašas priskiria rūšį prie stokojančios duomenų ir negali tiksliai nustatyti pavojaus statuso.[1]
Šiaurės vakarų Kimberlyje vėžliai patiria tiesioginę grėsmę dėl pramonės vystymosi ir reikalauja pasaulinio dėmesio.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „IUCN Red List - Natator depressus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2012-03-24.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Burbidge, Andrew A (2004). Threatened animals of Western Australia. Department of Conservation and Land Management. pp. 110, 114. ISBN 0730755495.
- ↑ Sea Turtle Restoration Project : Australia’s Sea Turtles Archyvuota kopija 2011-09-30 iš Wayback Machine projekto.