Nasrėnai
| Nasrėnai | ||
|---|---|---|
  Nasrėnai |
||
| 55°59′24″š. pl. 21°31′05″r. ilg. / 55.990°š. pl. 21.518°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 97 | |
 Vikiteka |
Nasrėnai | |
Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir Salanto upės. Seniūnaitijos centras. Veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys, pieno supirkimo punktas. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.
Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas sen.rus. Носры. Vėliau rašomas rus. Ностраны, Настраны, lenk. Nastrany, liet. Nastrėnai, Nasrėnai, žem. Nasrienā.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo žemės plyti nuo Salanto upės ir jos Blendžiavos žiočių pietryčiuose iki Vaineikiųmiškų masyvo Sausgalvių miško šiaurės vakaruose. Jos ribijasi su Kūlsodžiu,Klausgalvais ir Šalynu. Rytine dalimi teka Minijos intakas Salantas, centrine dalimi – dešinysis Salanto intakas Kūlupis. Kaimą kerta keliai 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai .
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. antroje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio Kretinga–Salantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.
XVI–XVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.
XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1750 m. – 13 (su Medsėdžiais – 25), 1762 m. – 20, 1788 ir 1821 ir 1843 m. – 29 (su Medsėdžiais – 52), 1846 m. – 17, 1866 m. – 14 kiemų.[2] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII a. – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.
1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.[3]
Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.[4]
1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.[5] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.[6] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.
1947–1992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, biblioteka, 1940–1977 m. – pradinė mokykla,[7] 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.
1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.[8] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.[9]
1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.[10] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,[11]
Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.[12]
Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1511 m. – XVIII a. | Imbarės vaitija, Platelių seniūnija |
| 1861–1880? m. | Kalnalio seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880?–1915? m. | Kalnalio seniūnija, Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1919–1940, 1941–1944 m. | Nasrėnų seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941, 1944–1950 m. | Nasrėnų apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Nasrėnų apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Kalnalio apylinkė, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Kalnalio apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
| nuo 2009 m. | Nasrėnų seniūnaitijos centras, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1902 m.[13] | 1923 m.sur.[14] | 1959 m.sur.[15] | 1970 m.sur.[16] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 506 | 522 | 170 | 160 | 154 | 151 | 133 | ||
| 1979 m.sur.[17] | 1986 m.[18] | 1989 m.sur.[19] | 2001 m.sur.[20] | 2011 m.sur.[21] | 2021 m.sur.[22] | - | ||
| 140 | 120 | 133 | 112 | 124 | 97 | - | ||
| ||||||||
Į 1821, 1843 ir 1886 m. statistinius duomenis įskaičiuoti ir Nasrėnų Medsėdžių gyventojai.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gimė
- 1801 m. vasario 16 (naujuoju stiliumi – vasario 28) d. – Motiejus Valančius (1801–1875), Žemaičių vyskupas, XIX a. vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas.
- 1906 m. vasario 12 d. – Stasys Vaičius (1906–2003), senelių globos namų ir M. Valančiaus paminklo Nasrėnuose fundatorius.
- Gyvena
- Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas.
- Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.
Gamtos paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Salantų regioninis parkas.
- Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Nasrėnų pievos.[23]
- Motiejaus Valančiaus ąžuolynas (1995 m. pasodinta 200 ąžuolų, skirtų vyskupo M. Valančiaus 200-sioms gimimo metinėms).
- Išeksploatuoto žvyro karjero šlaituose veši į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta baltijinė gegūnė.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba (XVIII a. pab. – XIX a.).
- Nasrėnų senosios kapinės (XVI–XIX a.).
- Koplytėlė su Nukryžiuotojo, Marijos sukūdikiu, Kristaus skulptūromis ir Marijos su kūdikiu paveikslu (1836,1936 m.).
- Koplytstulpis (1904 m.; atnaujintas 1995 m., meistras Kazys Paulauskas).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt. Raimundas Puškorius, 1995 m.).
- Paminklas Motiejui Valančiui (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Edmundas Giedrimas, 2001 m.).
- Skulptūrinė kompozicija „Palangos Juzė” (skulpt. Vytautas Majoras, 1972 m.).
- Skulptūrinis koplytstulpis M. Valančiaus švietėjiškai veiklai „Valančius išmokė lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo“ (skulpt. Liudas Ruginis, 1997 m.).
- Skulptūrinis koplytstulpis 1831 ir 1863 m. sukilėliams (skulpt. Adolfas Viluckis).
- Skulptūrinis stogastulpis "Nasrėnai – 1112 m. " (skulpt. Steponas Žiubrys).
- Skulptūrinis stogastulpis M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui „Blaivios mintys – malonios Dievui“ (skulpt. Gediminas Staškauskas).
- Skulptūra M. Valančiaus personažams „Mikė Melagėlis ir Guvus Vencė“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2002 m).
- Skulptūrinė rodyklė „Angeliukas“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2003 m.).
- Skulptūrinė kompozicija – paminklas bulvei (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2006 m.).
- Lietuvos tūkstantmečio koplytstulpis (skulpt. Vytautas Ruzgaila, kalvis Sigitas Galdikas, 2009 m.).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vytautas Merkys. Motiejus Valančius: Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo. – Vilnius: Mintis, 1999. – P. 51–54
Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 70, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – Str. 165 - ↑ Janina Zvonkuvienė. Jubiliejų švenčia… bulvės. – Klaipėda – 2006 m. rugsėjo 9 d.
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119 (Nasvėnų km.)
- ↑ Ūkininko patarėjas – 1940 m. balandžio 18 d. – P. 6
- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.
- ↑ Kretingos rajono Nasrėnų žemės ūkio bendrovė: Scorisk[neveikianti nuoroda] Kretingos rajono Nasrėnų ŽŪB: Įmonės infomacija. – CR.LT
- ↑ Viktorija Vaškytė. Iš pieno kvotų neturinčiųjų pienas nesuperkamas. – Pajūrio naujienos – 2006 m. liepos 21d.
- ↑ Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimas. – Nasrėnai.lt Archyvuota kopija 2016-06-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Janina Zvonkuvienė. Prieglauda Valančiaus tėviškėje. – Klaipėda – 2005 m. rugsėjo 23 d.
- ↑ Irena Šeškevičienė. M. Valančius šiandien – kiekvienam aktualus savaip. – Pajūrio naujienos – 2011 m. gegužės 17 d.[neveikianti nuoroda]
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Nasrėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 666 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Nasrėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 181
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Salantų regioninis parkas: Natura 2000 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nasrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 332 psl.
- Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Nasrėnus
- Nasrėnai, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
- Kultūros vertybių registras: Sodyba[neveikianti nuoroda]
- Irena Šeškevičienė. Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų. – Pajūrio naujienos – 2007 m. balandžio 20 d.[neveikianti nuoroda]
- Bronius Vertelka. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. – XX amžius – 2007 m. gruodžio 19 d. – Nr. 94
- Diana Jomantaitė. Nasrėnai kvepėjo bulviniais blynais. – Pajūrio naujienos – 2008 m. rugsėjo 9 d.
- Nabrany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 850 psl. (lenk.)
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Šalynas | Klausgalvai | Skaudaliai – 3 km Kalnalis – 3 km |
| |||||||
| Tinteliai |
|
||||||||||
| KŪLUPĖNAI – 4 km | Kūlsodis | ||||||||||
