Pagonių šnektos iš Narevo

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

„Pagonių šnektos iš Narevo“ (lenk. Pogańske gwary z Narewu) – vienintelis žinomas rankraštinis lenkų–jotvingių kalbų žodynėlis, 1978 m. aptiktas Belovežo girios šiaurinėje dalyje.

Žodynėlio istorija

1983 m. prof. Z. Zinkevičiui buvo atsiųstas dvikalbis žodynėlis „Pagonių šnektos iš Narevo“. Deja, tai tebuvo neišlikusio originalo kopija, – iš dalies ir dėl šios priežasties dalis kalbininkų abejoja žodynėlio autentiškumu.

1978 m. jaunas Bresto gyventojas Viačaslavas Zinovas (Viačaslau Zinou) šiaurinėje Belovežo girios dalyje rinko įvairias senienas. Vienoje sodyboje jis nusipirko seną lotynišką knygą, kurios gale buvęs įrištas kelių lapų rankraštis. Tai buvo dvikalbis lenkų ir kažkokios kitos kalbos žodynėlis. Kadangi jo tekstas buvo išblukęs, V. Zinovas žodynėlį (215 žodžių) persirašė į sąsiuvinį. Tais pačiais metais V. Zinovas buvo pašauktas į Sovietų armiją. Jam nesant namie, jo tėvai, nerimavę dėl neva „pernelyg didelio sūnaus polinkio į religiją“, sunaikino visas jo surinktas religinio turinio knygas, įskaitant ir knygą su žodynėlio originalu (vėliau Viačaslavą jie tikino išmetę tą knygą į šiukšliadėžę). Toji lotyniška knyga buvo išleista Abiejų Tautų Respublikos laikais. Tačiau žodynėlis neabejotinai senesnis už knygą, kurioje jis buvęs įrištas, – vokiečius (guti; plg. su sen. gotų k. *gudhas – „gotas“) žodynėlio sudarytojas, gyvenęs, matyt, XV a. ar XVI a. I ketvirtyje, dar suvokė kaip „kryžiuočius“, o rusus (drygi; plg. su gudų k. drygaviči – „dregovičiai“) – kaip „maskvėnus“.

1983 m. V. Zinovas, norėdamas sužinoti, kokia gi yra antroji žodynėlio kalba, laišku kreipėsi į Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedrą. Taip apie žodynėlį sužinojo prof. Z. Zinkevičius. Iš pradžių profesorius žodynėlį palaikė klastote, tačiau labiau įsigilinęs suprato, kad specialaus filologinio išsilavinimo neturintis jaunuolis tokios subtilios klastotės neįstengtų sukurti, ir „Pagonių šnektos iš Narevo“ pripažino autentišku lenkų–jotvingių kalbų žodynėliu.

Žodynėlio turinys

Apie 11 proc. žodynėlio žodžių turi tiesioginių atitikmenų lietuvių, latvių ir prūsų kalbose, pvz., degt „degti“, ezt „valgyti“, karo „kova“, nakt „naktis“, sała „saulė“; 20 proc. – tik lietuvių ir latvių kalbose, pvz., barnay „vaikai“, kaj „koja“, lets „lietus“, maz „mažas“, tews „tėvas“, upa „upė“; 25 proc. – tik lietuvių, plg.: daug „daug“, gimna „giminė“, gyr „tanki giria“, ii „į“, puse „pušis“, terd „gerti“, ugne „ugnis“; 9 proc. – tik latvių kalboje, plg.: ais „oras“ (plg. latv. gaiss), łaps „lapė“ (plg. latv. lapsa), łełs „didelis“ (plg. latv. liels), mełno „juodas“ (plg. latv. melns); wałda „kalba“ (plg. latv. valoda); 7 proc. – tik prūsų kalboje, plg.: ans „vienas“ (plg. prūs. ans / ains), as „aš“ (plg. prūs. as), aucima „kaimas“ (plg. prūs. priešdėlį au- „nu-“).
Likusieji 28 proc. žodynėlyje pateiktų jotvingių kalbos žodžių yra saviti arba turi savitą reikšmę, plg.: dumo „tamsu“, duo „du“, kraugis „varna“, serpine „gyvatė“, sworstis „peilis“, sula „skylė“, tuolis „velnias“, wałtida „sveikata“, weda „kelias“, wendoris „pilvas“, wirba „moteris“, ars „dūmas“, hirdet „klausytis“, kajłi „tyliai“, smakra „barzda“ ir kt.

Narevo upė žodynėlyje įvardyta kaip Naura; galimas daiktas, kad šis upėvardis yra susijęs su Herodoto (V a. pr. m. e.) minimais neurais, dalies tyrinėtojų laikomais viena vakarų baltų genčių.

7–10 žodynėlyje įrašytų jotvingiškų žodžių V. Zinovas paliko neperrašęs, nes jų neįskaitė.

• 
  Žodynėlio nuorašo 1 psl
• 
  Žodynėlio nuorašo 2 psl
• 
  Žodynėlio nuorašo 3 psl

Literatūra

• Z. Zinkevičius Lenkų–jotvingių žodynėlis? – Rinktiniai straipsniai. T. I. Vilnius, 2002. P. 30–60.
• Z. Zinkevičius Nauja apie jotvingių kalbą – Rinktiniai straipsniai. T. I. Vilnius, 2002. P. 61–66.