Napoleonas Ylakavičius
Napoleonas Ylakavičius (slapyvardis Cibulskis, 1811 m. gruodžio 2 d. Anglininkai, Panevėžio apskritis – 1861 m. lapkričio 7 d. Vilnius) – Lietuvos tapytojas, dailininkas dekoratorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piešimo mokėsi Vilniaus gimnazijoje pas M. Pšibilskį. Nuo 1830 m. studijavo Vilniaus universitete pas Joną Rustemą. Dalyvavo 1831 m. sukilime, jį numalšinus emigravo į Prancūziją. Nuo 1833 m. studijavo dailę Paryžiuje, 1836 m. Ispanijoje. 1837–1847 m. dirbo Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur. Nuo 1848 m. gyveno Lvove. 1857 m. grįžo į Vilnių.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė portretų („Autoportretas“ 1852 m., Žorž Sand, 1848 m. Lajošas Košutas, Adomas Jurgis Čartoriskis, abu 1853 m., „Jonas Sniadeckis ir jo žmona“, „Platerių šeima“), peizažų („Malūnas prie Senos“, „Pietų Prancūzijos peizažas“, „Velnio tiltas Pirėnuose“), buitinių („Pirmasis meilės prisipažinimas“) ir istorinių („Vytautas ir Jogaila prieš Žalgirio mūšį priima iš kryžiuočių pasiuntinių kardą“ 1849 m.) paveikslų. Sukūrė sienų tapybos kūrinių (Smurgainių bažnyčios freskos), altoriaus paveikslų (Vidiškių bažnyčioje, dab. Ukmergės rajonas).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dalia Tarandaitė. Napoleonas Ylakavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 762 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Napoleonas Ylakavičius. Autoportretas Archyvuota kopija 2008-04-08 iš Wayback Machine projekto.
