Nanteras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nanteras
pranc. Nanterre
   Blason ville fr Nanterre (Hauts-de-Seine).svg   
Cité Pablo Picasso à Nanterre vue de la Défense 2000.jpg
Pablo Pikaso rajonas

Nanteras
48°53′56″N 2°11′49″E / 48.89889°N 2.19694°E / 48.89889; 2.19694 (Nanteras)Koordinatės: 48°53′56″N 2°11′49″E / 48.89889°N 2.19694°E / 48.89889; 2.19694 (Nanteras)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas: Il de Fransas
Departamentas: Aukštutinė Sena
Meras: Patrikas Žari
Gyventojų (2007): 88 100
Plotas: 12,19 km²
Tankumas (2007): 7 227 žm./km²
Altitudė: 22-127 m
Pašto kodas: 92000
Commons-logo.svg Vikiteka: NanterasVikiteka

Nanteras (pranc. Nanterre) – miestas Prancūzijoje, Il de Fransas, Aukštutinė Sena. Aukštutinės Senos departamento ir komunos centras. 88 100 gyventojų (2009 m.).

Turinys

Geografija[taisyti]

Nanteras įsikūręs Senos vingyje, jos kairiajame krante, į vakarus nuo Paryžiaus, įeina į Paryžiaus aglomeraciją. Upių uostas, aptarnaujantis Paryžių. Kaimyninės komunos: Ruejis-Malmezonas, Puto, La Garena-Kolombas, Suresnas. Aukščiausia komunos vieta – 162 m. Valerjeno kalnas, miesto altitudės tarp 22 ir 127 m. virš jūros lygio.

Istorija[taisyti]

Šv. Genovaitės ir Šv. Mauricijaus katedra

Antikos laikais nuo keltų pavadinimo Nemeto-Duro miestas vadintas Nemetodoru. 2003 m. tiesiant magistralę A86 rastas III a. pr. m. e. nekropolis, apimantis 20–25 ha plotą. 419 m. ar 422 m. miestelyje gimė Šv. Genovaitė, Paryžiaus globėja. Viduramžiais miestas plėtėsi aplink Šv. Genovaitės bažnyčią. Po 1870 m. karo Nanteras įsijungė į Didįjį Paryžių.

Architektūra[taisyti]

  • Šv. Genovaitės ir Šv. Mauricijaus katedra – VI a. buvo koplyčia, XIV a. vietoje jos pastatyta bažnyčia, rekonstruota XVII a., XX a. pradžioje ir 1972 m.
  • Geležinkelio stotis, pastatyta 1837 m.
  • Defanso verslo rajonas, pastatytas 1958 m.
  • Amandiers teatras, 1971 m.
  • Aukštutinės Senos departamento prefektūra, 1972 m., architektai A. Vogenskis, A. Šovė, A. Rišaras.
  • Muzikos namai, 1994 m., arch. D. Kahanas.
  • Pastatai dvyniai „Alicante“ ir „Chassagne“, 1995 m. arch. M. Andro, P. Para, N. Ajubas.[1]

Gyventojai[taisyti]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1793 m. ir 1896 m.
1793 m. 1800 m. 1821 m. 1831 m. 1841 m. 1851 m. 1861 m. 1872 m. 1881 m. 1891 m. 1896 m.
1 991 2 222 1 903 2 500 2 792 2 770 3 549 3 944 4 984 10 430 11 950
P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1901 m. ir 2007 m.
1901 m. 1911 m. 1921 m. 1926 m. 1936 m. 1954 m. 1968 m. 1975 m. 1982 m. 1999 m. 2007 m.
14 140 21 349 27 042 35 843 46 065 53 037 90 332 95 032 88 578 84 565 88 875


Šaltiniai[taisyti]

  1. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 43 psl.