Namysluvas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Namysluvas
lenk. Namysłów
   POL Namysłów COA.svg      POL Namysłów flag.svg   
Namysłów main square.jpg
Centrinė miesto aikštė

Namysluvas
51°04′22″N 17°42′25″E / 51.07278°N 17.70694°E / 51.07278; 17.70694 (Namysluvas)Koordinatės: 51°04′22″N 17°42′25″E / 51.07278°N 17.70694°E / 51.07278; 17.70694 (Namysluvas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Opolės vaivadija
Valsčius: Namysluvo
Įkūrimo data: 1249
Burmistras: Kšyštofas Kuchčynskis
Gyventojų (2008): 16 297
Plotas: 22,62 km²
Tankumas (2008): 720 žm./km²
Pašto kodas: 46-100
Tinklalapis: namyslow.eu
Commons-logo.svg Vikiteka: NamysluvasVikiteka

Namysluvas (lenk. Namysłów, vok. Namslau) – miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Opolės, prie Oderio intako Vidavos upės. 16 297 gyventojų (2009 m.) Namysluvo apskrities centras.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė minima 1041 m., miestas įkurtas XIII a., miesto teisės – nuo 1249 m. 13131323 m. Piastų kunigaikštystės sostinė. Nuo 1329 m. priklausė Čekijai. Nuo XV a. svarbus prekybos, vėliau ir amatų, daugiausia gelumbės audimo centras. Nuo 1526 m. priklausė Habsburgų imperijai. Per 16181648 m. Trisdešimties metų karą miestą užėmė Švedija, ekonomika smuko. 1742 m. Namysluvas atiteko Prūsijai. 17561763 m. miestą okupavo Austrija ir Rusija, 18061807 m. Prancūzija.

1862 m. nutiesta telegrafo linija, 1868 m. geležinkelis VroclavasKlučbarkas, 1899 m. – antroji geležinkelio linija į Opolę.

Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių Rogožnicos koncentracijos stovyklos filialas, dvi priverstinio darbo stovyklos. 1945 m. sausio 21 d. TSRS kariuomenė sugriovė apie pusę miesto pastatų. 1945 m. balandžio 30 d. Namysluvas perduotas Lenkijai, 19451975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2001 m.
1875 m. 1885 m. 1910 m. 1933 m. 1939 m. 1983 m. 1998 m. 2001 m.sur.
5 383 5 890 6 062 7 325 8 196 13 700 16 700 16 297


Architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Išliko gotikinė pilis, statyta apie 1360 m., išplėsta XVI a. pirmoje pusėje, perstatyta XVIII a., vartų pastatas, statytas 1534 m., XVII a. padidintas, miesto sienos fragmentas su bokštais ir Krokuvos vartais, statyta XIV a. antroje pusėje. Gotikinė rotušė su renesanso stiliaus elementais statyta XV a. pabaigoje – XVII a., išplėsta XVIII a., perstatyta 1824 m. Jos 57 m. aukščio bokštas statytas XIV a. – XV a. Išliko XVI a. – XIX a. gyvenamieji namai, 1789 m. statyta evangelikų mokykla.

Bažnyčios
  • Gotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Petro iš Atkantros, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, subarokinta apie 1675 m., perstatyta 1784 m.
  • Gotikinė Šv. Petro ir Pauliaus, statyta 13701411 m., koplyčios pristatytos XV a.XVI a.
  • Barokinė Švč. Trejybės kapinių koplyčia, 1709 m. [1]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Veikia viena seniausių Europoje alaus daryklų, maisto pramonės, elektrotechnikos, metalo, medienos apdirbimo, odos, stiklo pramonės įmonės. Daug sporto ir poilsio objektų, veikia krašto muziejus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 28 psl.