Namysluvas

Namysluvas lenk. Namysłów
Centrinė miesto aikštė
Namysluvas 51°04′22″ š. pl. 17°42′25″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Opolės vaivadija
Valsčius	Namysluvo
Įkūrimo data	1249
Burmistras	Kšyštofas Kuchčynskis
Gyventojų (2008)	16 297
Plotas	22,62 km²
Tankumas (2008)	720 žm./km²
Pašto kodas	46-100
Tinklalapis	namyslow.eu

Namysluvas (lenk. Namysłów, vok. Namslau) – miestas Lenkijos pietvakariuose, Opolės vaivadija, į šiaurės vakarus nuo Opolės, prie Oderio intako Vidavos upės. 16 297 gyventojų (2009 m.) Namysluvo apskrities centras.

Istorija

Vietovė minima 1041 m., miestas įkurtas XIII a., miesto teisės – nuo 1249 m. 1313–1323 m. Piastų kunigaikštystės sostinė. Nuo 1329 m. priklausė Čekijai. Nuo XV a. svarbus prekybos, vėliau ir amatų, daugiausia gelumbės audimo centras. Nuo 1526 m. priklausė Habsburgų imperijai. Per 1618–1648 m. Trisdešimties metų karą miestą užėmė Švedija, ekonomika smuko. 1742 m. Namysluvas atiteko Prūsijai. 1756–1763 m. miestą okupavo Austrija ir Rusija, 1806–1807 m. Prancūzija.

1862 m. nutiesta telegrafo linija, 1868 m. geležinkelis Vroclavas – Klučbarkas, 1899 m. – antroji geležinkelio linija į Opolę.

Per Antrąjį pasaulinį karą veikė nacių Rogožnicos koncentracijos stovyklos filialas, dvi priverstinio darbo stovyklos. 1945 m. sausio 21 d. TSRS kariuomenė sugriovė apie pusę miesto pastatų. 1945 m. balandžio 30 d. Namysluvas perduotas Lenkijai, 1945–1975 m. ir nuo 1999 m. apskrities centras.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1875 m. ir 2001 m.
1875 m.	1885 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.	1983 m.	1998 m.	2001 m.sur.
5 383	5 890	6 062	7 325	8 196	13 700	16 700	16 297
Demografinės raidos histograma

Architektūra

Išliko gotikinė pilis, statyta apie 1360 m., išplėsta XVI a. pirmoje pusėje, perstatyta XVIII a., vartų pastatas, statytas 1534 m., XVII a. padidintas, miesto sienos fragmentas su bokštais ir Krokuvos vartais, statyta XIV a. antroje pusėje. Gotikinė rotušė su renesanso stiliaus elementais statyta XV a. pabaigoje – XVII a., išplėsta XVIII a., perstatyta 1824 m. Jos 57 m aukščio bokštas statytas XIV a. – XV a. Išliko XVI a. – XIX a. gyvenamieji namai, 1789 m. statyta evangelikų mokykla.

Bažnyčios

• Gotikinė Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Petro iš Atkantros, pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, subarokinta apie 1675 m., perstatyta 1784 m.
• Gotikinė Šv. Petro ir Pauliaus, statyta 1370–1411 m., koplyčios pristatytos XV a. – XVI a.
• Barokinė Švč. Trejybės kapinių koplyčia, 1709 m.

Ekonomika

Veikia viena seniausių Europoje alaus daryklų, maisto pramonės, elektrotechnikos, metalo, medienos apdirbimo, odos, stiklo pramonės įmonės. Daug sporto ir poilsio objektų, veikia krašto muziejus.