Naminis svirplys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Acheta domesticus
Naminis svirplys (Acheta domestica)
Naminis svirplys (Acheta domestica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Poklasis: Sparnuotieji
(Wikispecies-logo.svg Pterygota)
Būrys: Tiesiasparniai
(Wikispecies-logo.svg Orthoptera)
Antšeimis: Svirpliniai
(Wikispecies-logo.svg Grylloidea)
Šeima: Svirpliai
(Wikispecies-logo.svg Gryllidae)
Gentis: Acheta
(Wikispecies-logo.svg Acheta)
Rūšis: Naminis svirplys
(Wikispecies-logo.svg Acheta domesticus)

Naminis svirplys (lot. Acheta domesticus, vok. Heimchen) – tiesiasparnių (Orthoptera) būrio, svirplinių šeimos gyvūnas. Kilęs iš Azijos, šiuo metu plačiai paplitęs.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Suaugusių svirplių kūnas storokas, 16–20 mm ilgio, gelsvai rudas. Galva ir nugara su tamsiomis dėmėmis, krūtinės šonai su išilginiais rudais dryžiais. Pilvelio gale yra ypač ilgos išaugos, vadinamos cerkais. Antsparniai trumpesni už plėviškus sparnus, kuriais skraidoma. Klausos organai yra priekinėse kojose. Užpakalinės kojos stiprios, pritaikytos šokinėti.

Gyvenamoji vieta ir mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Svirpliai mėgsta šiltas ir drėgnas vietas. Jie gyvena butuose, prie centrinio šildymo įrengimų, rūsiuose, šiltadaržiuose. Vakarais ir naktį svirpia.

Minta augaliniu (miltų produktai, daržovės, vaisiai) maistu, tačiau gali ėsti ir kitus vabzdžius bei gendančią mėsą. Šiltadaržiuose gadina agurkų, pomidorų, salotų, špinatų ir kitų augalų daigus – apgraužia minkštas augalų dalis: lapus, stiebus, vaisių užuomazgas.[1]

Gyvenimo ciklas ir įpročiai[taisyti | redaguoti kodą]

Patinėlis vilioja patelę svirpdamas arba čirkšdamas. Šį sudėtingą garsą vabzdys išgauna trindamas vieno sparno aštraus krašto dantukus į šiurkštų gremžtuką ant kito sparno.

Apvaisinta patelė pavasarį drėgnoje dirvoje padeda kiaušinėlius, kurių dėtis siekia nuo 50 iki 100 ir daugiau. Kiaušinėlių skaičius tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros (svirplių veisyklose, esant 30–40 laipsnių temperatūrai, patelė gali padėti iki 600 kiaušinėlių). Iš jų nimfos išsirita jau maždaug po 2–3 savaičių. Nimfos, turinčios suaugusio vabzdžio požymių (maži svirpliukai), augdamos neriasi apie 10 kartų ir pilnai subręsta po 8–12 savaičių. Suaugusių svirplių gyvenimo trukmė – nuo 2 iki 3 mėnesių.[1]

Reikšmė žmogaus aplinkoje ir kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Svirplys, kaip greta žmogaus gyvenantys vabzdys, vertinamas nevienodai.

Žemės ūkyje – kenkėjas, tačiau žmogus geba iš jo gauti naudos: kai kuriose Azijos šalyse (ypač Tailande) svirpliai veisiami komerciniais tikslais – kaip pašaras namų augintiniams. Jie panaudojami ir pramogų versle. Kinijoje kasmet vyksta svirplių kovų čempionatas.[2]

Žmogaus kultūroje – svirplių čirškimas nakčia kartais laikomas vertybe[3], svirpimas padėjo svirpliui patekti į lietuvių, ir kitų tautų, tautosaką, patarles, posakius. Astrologai, sapnininkai svirplio simboliui teikia labiau neigiamą prasmę:

  • sapnuoti svirplį – kovoti su skurdu ir nemalonumais;
  • girdėti svirplį – laukti liūdnų naujienų.[4]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 1,0 1,1 "Naminio svirplio aprašymas tinklapyje www.dezinfa.lt." Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 9 d..
  2. "straipsnis šia tema portale "Lietuvos žinios"." Nuoroda tikrinta 2013 m. lapkričio 9 d..
  3. http://www.namude.lt/next.php?nr=5 Svirpimas nakčia nurodomas kaip kaimo turizmo sodybos privalumas
  4. http://www.taros.lt/index.php/svirplys.html Svirplio simbolika buriant taro kortomis


Commons-logo.svg Vikiteka: Naminis svirplys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka