Naminis prūsokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Blattella germanica
Naminis prūsokas (Blattella germanica)

Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Tarakonai
(Wikispecies-logo.svg Blattodea)
Šeima: Blattellidae
(Wikispecies-logo.svg Blattellidae)
Gentis: Blattella
(Wikispecies-logo.svg Blattella)
Rūšis: Naminis prūsokas
(Wikispecies-logo.svg Blattella germanica)
Binomas
Blattella germanica
Linnaeus, 1767

Naminis prūsokas (lot. Blattella germanica; angl. German cockroach; rus. рыжий таракан, прусак) – nedidelių, 1,3-1,6 cm ilgio (aptinkama ir stambesnių) neskraidančių tarakonų rūšis. Tai paplitę sinantropiniai vabzdžiai.

Sandara ir mityba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas rudas nuo šviesiai rudo iki beveik juodo, turi dvi lygiagrečias juosteles, einančias nuo galvos iki sparnų pamatų. Jie sparnuoti, bet skristi pajėgia tik trumpus nuotolius, labiau sklęsdami, nei skrisdami.

Patinų kūnas siauresnis nei patelių. Pilvelio galiukas pleištiškas, paskutinių segmentų sparnai nedengia. Patelių kūnas platesnis, pilvelio galas suapvalintas, iš viršaus pridengtas sparnais.

Naminiai prūsokai visaėdžiai, minta žmonių maisto likučiais, kitokiomis organinėmis medžiagomis. Gali misti avalynės oda, knygų viršeliais, muilu ir pan.

Vystymasis[taisyti | redaguoti kodą]

Ooteka patelės pilvelio apatinėje pusėje.

Kaip ir visi tarakonai prūsokai turi nepilnutinio kitimo vystymąsi. Suaugėliai būna 10-16 mm ilgio,

Patelės į ooteką (8×3×2 mm dydžio kapsulę) padeda 30-40 kiaušinėlių. Ooteka dažniausiai nešioja su savimi iki tol, kol po 14-35 d. iš kiaušinėlių išsirita nimfos. Nimfos nuo suaugėlių be dydžio skiriasi tamsesne spalva ir sparnų neturėjimu. Augančios nimfos paprastai neriasi 6 kartus. Jų vystymasis trunka apie 60 d.

Suaugėliai gyvena 20-30 savaičių. Viena patelė per savo gyvenimą „išnešioja“ 4-9 ootekas.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Naminių prūsokų atsiradimo vieta laikoma pietų Azija, iš kur XVIII a. buvo užvežti į Europą ir Šiaurės Ameriką. Prisitaikę gyventi žmonių būstuose. Kai aplinkos temperatūra krenta žemiau -5 °C, prūsokai žūsta, todėl šiaurės kraštuose išgyventi gali tik šildomuose būstuose.

Aptinkami gyvenvietėse, gyvenamuosiuose namuose, maisto gamybos įmonėse, viešbučiuose, slaugos ir senelių namuose.

Šaltesnio klimato kraštuose aptinkami tik gyvenvietėse ir prie jų, nes prastai pakenčia šaltį. Tačiau šiauriausiai prūsokai buvo aptikti Alerte (Nunavutas, Šiaurės Kanada)[1], o piečiausiai – Pietų Patagonijoje[2]. Naminiai prūsokai kilę iš Afrikos. Jie labai artimi azijiniams prūsokams (Blattella asahinai), nespecialistas jų greičiausiai neatskirs.

Naminiai prūsokai dieną pastebi tik atsitiktinai, tik esant dideliai jų populiacijai ar jei kažkas juos išbaido. Tuo tarpu vakarais jie aptinkami kur kas dažniau, nes yra naktiniai gyvūnai. Susijaudinę ar išgąsdinti gali skleisti nemalonų kvapą.

Sąveika su žmonėmis[taisyti | redaguoti kodą]

Tarakonai kontaktuoja su atliekomis, plyšiuose besikaupiančiais nešvarumais, šiukšlėmis, iš kur ant jų kūno gali papulti ligų sukėlėjai. Bėgiodami virtuvėse bėgioja ir maisto produktais, taip juos užteršdami bakterijomis. Manoma, kad taip prūsokai gali tapti tokių ligų kaip gastroenteritas, viduriavimas, dizenterija plitimo priežastimi.

Tarakonų paliekamos chitininės išnaros kai kuriems žmonėms sukelia alergiją.

Naminių prūsokų suvaldymas[taisyti | redaguoti kodą]

Naminiai prūsokai labai sėkmingai užima pastatų visaėdžių vabzdžių ekologinę nišą. Juos kaip kenkėjus išnaikinti labai sunku. Jie sunkiai naikinami nes:

  • Yra pakankamai vislūs, nes iš kiekvienos ootekos išsirita daug nimfų.
  • Trukmė nuo išsiritimo iki lytinės brandos maža,
  • Būdami maži sėkmingai slapstosi. Jie smulkesni už kitus įprastinius namų tarakonus, todėl lengvai slepiasi smulkiuose plyšeliuose ir išvengia sąlyčio su žmonėmis. Dėl to juos gaudyti masalu ties plyšiais efektyvu.[3]
  • Patelės ootekas su kiaušinėliais nešiojasi su savimi, todėl nėra vietų su kiaušinėliais, kur juos būtų galima sunaikinti.

Kovojant su prūsokais svarbu nepalikti jiems prieinamo maisto ir vandens. Tiesioginiam naikinimui naudojami cheminiai insekticidai. Žiemą naudojamas iš iššaldymas, kai patalpose, apniktose tarakonų, atidaro langus, kad patekęs šaltis šilumamėgius prūsokus sunaikintų.

Kenkėjų suvaldymo metodai turi sunaikinti 95% visos populiacijos, kad būtų efektyvūs, nes šie vabzdžiai labai sparčiai dauginasi.[4] Naminiai prūsokai pastatų viduje praktiškai neturi priešų plėšrūnų, išskyrus kai kuriuos namų gyvūnėlius. Prūsokų nimfos gali išgyventi plyšiuose ir kitose slėptuvėse ir misti ten suaugėlių prūsokų išskyromis ir išnaromis. Taip jos būna apsaugotos nuo daugelio paviršius veikiančių kovos su tarakonais priemonių.[5]

Trijų įprastinių tarakonų rūšių palyginimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tarakonų rūšis Naminis prūsokas
(Blattella germanica)
Juodasis tarakonas
(Blatta orientalis)
Amerikinis tarakonas
(Periplaneta americana)
Dydis 12-15 mm 25-30 mm 28-43 mm
Buveinės Šildomi pastatai
(optimali temperatūra 32 °C)
20-29 °C Šildomi pastatai
(optimali temperatūra 32 °C)
Kiaušinėlių skaičius ootekoje 23-46 5-15 6-18
Inkubacijos trukmė 17 d. 44 d. 24-59 d.
Lervų (nimfų) vystymosi trukmė 6-12 sav. 6-12 mėn. 4-15 mėn.
Gyvenimo trukmė 6-9 mėn. 1-1,5 m. 1-1,5 m.
Ar gali skristi? Ne Ne Taip

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The insects and arachnids of Canada, part 14, The Grasshoppers, Crickets, and related insects of Canada and adjacent region
  2. Faúndez, E. I. & M. A. Carvajal. 2011. Blattella germanica (Linnaeus, 1767) (Insecta: Blattaria) en la Región de Magallanes. Boletín de Biodiversidad de Chile, 5: 50-55.
  3. Amalgamated Pest Control
  4. Rose Pest Control
  5. Federal Pest Control


Commons-logo.svg Vikiteka: Naminis prūsokas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka