Naminė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Naminė – savos gamybos naminė degtinė. Gaminama iš įvairių žaliavų, dažnai pagal tai ir vadinama.

Naminės rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirtingose Lietuvos vietovėse naminė dažnai varoma iš skirtingos žaliavos:

  • bulvinė – naminė iš bulvių stiebagumbių;
  • burokinė – naminė iš runkelių;
  • cukrinė – naminė iš cukraus;
  • ruginė – naminė iš rugių grūdų;
  • samanė – dzūkiška naminė degtinė, paprastai ruginė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji degtinės bravorai Lietuvoje atsirado dar XIV–XV amžiuose, tačiau 1529 m. įsigaliojęs Lietuvos Statutas apribojo degtinės gamybą bei įvedė mokesčius alkoholiniams gėrimams, todėl gana greitai ėmė rastis nelegalių bravorų, su kuriais ir siejamas naminės atsiradimas. Iki XIX a. pradžios legaliuose bravoruose degtinė buvo gaminama iš grūdų, dažniausiai – rugių, gautą spiritą atskiedžiant vandeniu. Tačiau, atsiradus spirito rektifikacijos metodams, vystantis pramonei, didėjant degtinės gamybos apimtims, tapo daug paprasčiau gaminti degtinę, skiedžiant vandeniu etanolį, gautą iš runkelių, bulvių ir pan. Tokios degtinės kokybė buvo prasta, tačiau savikaina – kelis kartus mažesnė.

Dėl suprastėjusios gamyklinės degtinės kokybės bei didelių mokesčių Lietuvos kaimuose ėmė labiau plisti namudinė degtinės gamyba, naudojant tradicinius, dar XV–XVI amžiuose įsisavintus metodus. Naminės degtinės gamyba labiau suklestėdavo karo bei draudimų metais, ypač smarkiai suklestėjo XX a. 9-ame dešimtmetyje, Tarybų Sąjungoje įvedus alkoholio draudimus.