Nameisis
Nameisis (liet. Nameišis, lot. Nameise, Nameyxe, taip pat latv. Namejs, Nameitis, m. po 1281 m. Lietuvoje ar Prūsijoje) – XIII a. 8-9 dešimtmečio žiemgalių kunigaikštis. XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios Eiliuotoji Livonijos kronika ir kiti šaltiniai Nameisį vadino karaliumi (lot. kunic, rex).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1272 m., žuvus kunigaikščiui Šabiui iš Tervetės valdė didžiąją Žiemgalos dalį, išskyrus vokiečių užimtą Mežuotnę. 1279–1281 m. vadovavo žiemgalių sukilimui, kuris prasidėjo, kai Livonijos ordinas 1279 m. kovo 5 d. pralaimėjo lietuviams Ašeradės mūšyje. Lietuviai rėmė Nameisį, šis siuntė jiems paimtus į nelaisvę Livonijos ordino riterius. Pripažino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valdžią, Livonijos ordinui, kuriam vadovavo magistras Konradas Foichtvangenas, nuslopinus žiemgalių sukilimą pasitraukė į Lietuvą.
Veikiausiai jo vadovaujami žiemgaliai apie 1281 m. kartu su lietuviais užėmė Livonijos ordino valdomą buvusios kunigaikštystės centrą Jersiką. 1281 m. rudenį vadovavo dideliam lietuvių kariuomenės žygiui į Prūsijos Sembą prieš Vokiečių ordiną.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimantas Jasas. Nameisis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 21 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nameisio pilies rekonstrukcija Archyvuota kopija 2009-03-12 iš Wayback Machine projekto.