Nahualis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nahualis, Nagualis (isp. Nahual, Nagual) – dvasia globėja Mezoamerikos tikėjimuose. Tai teriomorfinis angelas-sargas, pasireiškiantis gyvūno (jaguaro, kojoto, erelio ar kt.) pavidalu.

Pavadinimas nahual kilo iš nahuatlių kalbos ir reiškia magijos praktikuotoją. Pagal žmogaus gimimo datą nustatoma, koks gyvūnas bus jo nahualis. Nahuatlių žodis Tonal žymi dieną ir su ja asocijuotą gyvūną. Gimę po jaguaro ženklu buvo laikomi turintys ypatingų magiškų galių. Nahualizmo globėju laikytas dievas Teskatlipoka. Tikėjimas nahualiu buvo būdingas ne tik actekams, bet ir kitoms Mezoamerikos tautoms.

Dėl krikščionybės įtakos dabar Meksikoje nahualiu laikoma piktoji dvasia, raganius, sugebantis naktį pasiversti gyvūnu (pelėda, šikšnosparniu, kalakutu) ir daryti bloga nekaltiems žmonėms (gerti jų kraują, vogti turtą, nešti ligas). Chakatekų tikėjimu nahualiai baudžia tuos, kurie giminiuojasi su metisais ar baltaisiais.

Karloso Kastanedos knygose Don Chuanas nahualiu įvardina begalinę ir nesuvokiamą transcendentinę realybę.