Nagisa Ošima

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Oshima Nagisa Kanų kino festivalyje, 2000 m.

Nagisa Ošima (jap. 大島 渚 Ōshima Nagisa; 1932 m. kovo 31 d. - 2013 m. sausio 15 d.) – japonų kino režisierius.

Biografija ir kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1950 metais pabaigęs Kioto universitetą, kur studijavo teisę, Nagisa Ošima pradėjo mokytis japonų kino kompanijos Shochiku organizuojamuose režisieriaus – asistento kursuose. Rasti teisininko darbą pokario Japonijoje buvo sunku, ir būsimas režisierius prarado bet kokį susidomėjimą šia sritimi.

Vis dar dirbdamas Shochiku, Ošima pradėjo statyti savo filmus. Debiutinis darbas „Meilės ir vilties miestas“ (愛と希望の街; Ai to kibo no machi), išėjo 1959 metais.

Pirmasis šlovę atnešęs filmas buvo 1961 metų „Sugavimas“ (Shiiku), pastatytas pagal Kenzaburo Oe romaną.

1967 Nagisa Ošima pastatė „Nindzių grupę“, pagal populiarią mangą Ninja Bugei - cho. Tai buvo XVI a. saga apie priespaudoje gyvenančius valstiečius ir nindzę. Filmą sudarė paprasčiausiai nufotografuoti komikso puslapiai su įgarsinimu. Nepaisant to, jis buvo sėkmingas tiek pagal kritikų atsiliepimus, tiek komerciškai.

Nors Japonijoje režisierius jau buvo žinomas, tačiau visame pasaulyje jį išgarsino kontroversiškas filmas „Jausmų imperijoje“ (Ai no corida), 1976, statytas kartu su prancūzų prodiuseriu Anatole Dauman ir paremtas tikra istorija apie tragiškai pasibaigusią seksualinę maniją 1930 Japonijoje. Ypač atviros sekso ir žiaurumų scenos pribloškė ne vieną žiūrovą ir kritiką tiek Japonijoje, tiek vakaruose. Jis buvo pabaigtas montuoti Prancūzijoje, o neiškarpyta filmo versija Japonijoje iki dabar neprieinama.

Vėliau, 1978 metais išėjęs kitas Oshimos darbas, tam tikra prasme – „Jausmų imperijos“ tęsinys, „Aistrų imperija“ (Ai no borei) jau laimėjo Kanų festivalio prizą už geriausią režisūrą. Šio filmo siužetas nebeturi nieko bendro su pirmuoju, tačiau jame tęsiama ta pati tema – beprotiška seksualinė manija. Nepaisant temos ir atvirų scenų, abiejų filmų negalima laikyti erotiniais – sukuriama ypač slegianti nuotaika, tamsi atmosfera ir tragiškos pabaigos palieka labai slegiantį įspūdį.

1983 metais išėjo kitas kritikų pripažinimo sulaukęs filmas, „Linksmų kalėdu, pone Lorensai“ (Senjou no Merii Kurisumasu), kuriame vaidino Takeshi Kitano, Didžiosios Britanijos dainininkas David Bowie ir garsus japonų kompozitorius bei aktorius Ryuichi Sakamoto.

Paskutinis Nagisos Oshimos filmas, 1999 metų „Tabu“ (Gohatto) dėl savo aptariamos temos – homoseksualių santykių tarp samurajų – vėl susilaukė prieštaringų vertinimų, tačiau taip pat ir didelio populiarumo. Tabu vėl vaidino Takeshi Kitano, o garso takelį kūrė Ryuichi Sakamoto.

Režisierius mirė 2013 m. sausio 15 d. nuo plaučių uždegimo.

Dalinė filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Meilės ir vilties miestas (1959)
  • Žiauri jaunimo istorija (1960)
  • Saulės kapas (1960)
  • Rūko naktis Japonijoje (1960)
  • Sugavimas (1961)
  • Shiro Tokisawa (1962)
  • Mirtis pakariant (1968)
  • Berniukas (1969)
  • Ceremonija (1971)
  • Jausmų imperija (Ai no corida, 1976)
  • Aistrų imperija (Ai no borei, 1978)
  • Linksmų kalėdų, pone Lorensai (Merry Christmas Mr. Lawrence, 1983)
  • Maksas, mano meilė (Max mon amour, 1986)
  • Kiotas, mano gimtinė (1991)
  • 100 Japonijos kino metų (1994)
  • Tabu (Gohatto) (1999)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]